Kaip Delfi sakė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, tiksliausiai situaciją įvertino būtent Laisvės partijos deleguota teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kuri akcentavo būtinybę vengti net interesų konflikto regimybės.
„Tiesiog iš pat pradžių atrodė, kad jie kreipėsi į instituciją (VTEK), padarė viską, kas, jų nuomone, buvo reikalinga ir tiesiog planavo ramiai laukti, kas bus toliau, tikėdamiesi, kad visuomenei to užteks“, – komentavo politologas.
Jo teigimu, galima suprasti, kad žmonės šiais laikais turi plačius pažinčių laukus, bet, anot M. Baltrukevičiaus, šioje situacijoje visgi tai yra daugiau nei tik elementarus pažinčių laukas.
„Vis tiek Laisvės partija deleguoja susisiekimo ministrą, o A. Armonaitės politinio pasitikėjimo viceministras – Belickaitės vyras. Na, sąsajų tiesiog yra daug. Aišku, VTEK detaliau gilintųsi į aplinkybes, ar tuo konkrečiu atveju šios pažintys turėjo įtakos, bet kam apskritai veltis į tokias situacijas, kai tiesiog galima vengti regimybės“, – pabrėžė VPAI asocijuotasis analitikas.
Jis atkreipė dėmesį ir į kai kurių partijos atstovų pastebėjimą, kuriam pritaria, kad šioje situacijoje esminis asmuo, kaip akcentavo M. Baltrukevičius, vis tiek yra pati A. Belickaitė, nesuvaldžiusi interesų konflikto regimybės rizikos.
„Ji pirmiausia turėjo įvertinti šią galimybę“, – sakė pašnekovas.
Kalbėdamas apie patį susisiekimo ministrą Marių Skuodį, kurį taip pat yra delegavusi Laisvės partija, M. Baltrukevičius priminė, kad tai – ne pirmas kartas, kai galėtų būti keliama ir jo politinė atsakomybė.
„Pirmiausia buvo Baltarusijos trąšų visa epopėja, kur irgi atrodė, kad kažkaip viskas kaip vanduo nuo žąsies... M. Skuodis nėra Laisvės partijos narys, tai yra tiesiog deleguotas ministras ir teoriškai jis neturėtų būti taip sunkiai pajudinamas, bet atrodo, kad tiesiog visiškai jokios istorijos požiūrio į jo darbą nekeičia“, – teigė politologas.
Jo vertinimu, toks skandalas gali pakenkti Laisvės partijos reputacijai.
„Ir taip reitingai jų paskutiniu metu nėra labai džiuginantys, Savivaldos rinkimų rezultatai prasti“, – priminė M. Baltrukevičius.
Laisvės partijai dabar, vien remiantis savo deklaruojamomis vertybėmis, kaip paaiškino ekspertas, gali būti sunku sukurti tvirtą pagrindą ateinantiems rinkimams.
„Tokios aštrios pozicijos visuomenę poliarizuoja, naujumo efekto 2024 m. Seimo rinkimuose nebus – net ir be šių skandalų kyla natūralūs klausimai, ar apskritai Laisvės partija bus pajėgi peržengti 5 proc. barjerą, ypač, kai mes kalbame apie partiją kuri teigė, kad jie bus kitokie, jų politinės kultūros lygis bus aukštesnis, baigsis „bebrų“ epopėja, o staiga turime tokią istoriją.
Tokie dalykai tikrai smukdo, o valdančiajai koalicijai tai irgi yra bloga naujiena“, – sakė M. Baltrukevičius.
Be to, pasak jo, iš naujo diskusijos ir emocijos dėl istorijos gali sukilti ir tada, kai VTEK pateiks savo išvadas.
Kauno technologijų universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekano, docento Ainiaus Lašo teigimu, politikoje visada yra geriau užbėgti įvykiams už akių ir neleisti tokiai istorijai eskaluotis.
„Čia idealus scenarijus. Kadangi jo nebuvo, tai čia ir kyla tos frustracijos, kai post factum bandoma valdyti situaciją. Akivaizdu, kad Laisvės partijai šio skandalo visiškai nereikia ir jie tiesiog bando kuo greičiau visa tai uždaryti, vienas už kitą labiau parodyti, kad jie nenori absoliučiai nieko bendro su tokiais veiksmais turėti, ir kad atmeta tokias įdarbinimo schemas iš principo“, – komentavo politologas.
Tad skandalas, pasak A. Lašo, kyla, nes Laisvės partijos lyderiai, kiekvienas atskirai, bando kuo labiau užtikrinti ir patikinti visuomenę, kad jie tikrai niekaip nesusiję.
„Aš manau, kad vis dėlto šis skandalas labai greitai išsisems, nes iš esmės įvyko veiksmai, kurių buvo tikimasi“, – sakė KTU docentas.
Jo manymu, įvykus atsistatydinimams, skandalo esmės nebeliko.
„Dar čia gal porą dienų apie tai bus diskutuojama, bet ilgalaikį poveikį sunku nusakyti. Aš nemanau, kad čia kažką iš esmės pakeis Laisvės partijos reitinguose, nes, kaip matome, labai daug žmonių akivaizdžiai pasisakė bei ėmėsi veiksmų. Ilgainiui aš didesnio efekto neprognozuočiau“, – kalbėjo A. Lašas.
Prezidentas, anot jo, yra politinis veikėjas, tad jo retorika, kaip komentavo politologas, būtent tuo ir paremta.
„Šiuo atveju iš tiesų yra pakankamai lengva pastovėti iš šono ir parodyti pirštu, pasakyti, kad aš irgi tam nepritariu, o politikai turėtų prisiimti atsakomybę. Dėl to politikų atsakomybės prisiėmimo lygio tai atvira diskusija – prezidentas pirštu parodė į ministrę, bet ar tas įvykis reikalauja būtent tokio lygio veiksmų, aš neįsitikinęs. Nemanau, kad prezidentas dabar kažką tuo pasieks“, – įvertino ekspertas.
A. Lašo vertinimu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neturėtų atsistatydinti.
„Ta tiesioginė sąsaja, kuri buvo, ta problema šiuo metu yra iš esmės išspręsta. Manau, kad nelabai kas iš to išsisuks ir nematau, kad prezidentas gaus didelių politinių taškų“, – kalbėjo politologas.
