„Ekonomikos komitetas, deja, daugumos balsų persvara pritarė šiam įstatymo projektui, tačiau tas nemaloniai nustebino dėl daugybės aspektų.Yra antikorupcinis vertinimas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, jos buvo stiprios ir aiškios ir man domintis, kaip į jas buvo atsižvelgta, panašu, kad buvo tik formaliai parašyta, jog atsižvelgta“, – Delfi pasakojo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras.
Jo teigimu, STT išvada buvo tokia, kad įstatymo projekte siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos neskaidriai valstybės, savivaldybių įmonių vadovų veiklai, nepotizmui, tarnybinės padėties naudojimui giminaičiams ir draugams proteguoti, galimoms korupcijos rizikoms dėl dešimtmečiais vadovaujančių vadovų ryšių su politikais.
„Išvados kerta tiesiai prie esmės, kad tokios pataisos tik toliau didina rizikas, kad vadovai, kurie užsibūna ilgą laiką savo pozicijose, suformuoja ryšius su vietos verslininkais, atitinkamais vietos politikais ir tie ryšiai vadovus padaro nepakeičiamais. Ir dėl to buvo reikalingas šis dviejų kadencijų ribojimas, kad tie ryšiai jau besiformuojantys būtų tam tikra prasme nutraukiami jiems per daug neįsigalint“, – kalbėjo komiteto narys.
Vyriausybė vasario mėnesį pritarė grupės Seimo narių siūlymui valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams leisti dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Po pritarimo komitete įstatymo projektas grįš į svarstymą Seimo salėje.
ELTA primena, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas bei Akcinių bendrovių įstatymas buvo pakeisti 2017 metais.
Tuo metu, siekiant spręsti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą, nustatytas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimas.
Tada priimant įstatymų pakeitimus buvo susiklosčiusi situacija, kai beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovų vadovavo daugiau nei 10 metų.
Baksnoja į Belickaitės atvejį
Opozicijos politikas Delfi teigė, kad akivaizdu, jog valdantieji bando sukurti situaciją, kai savi žmonės ilgam įsitvirtina įtakos pozicijose valstybės ir savivaldybių įmonėse ir tai esą jiems tampa ypač aktualu po savivaldos rinkimų, kuriuose konservatoriams sekėsi ne kaip, o Laisvės partija apskritai negavo nei vieno mero posto.
Anot L. Savicko, tai ypač ne kaip atrodo ir kilus triukšmui dėl to, kad „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agnė Belickaitė, kuri yra ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona.
„Nori nenori taip sutapo, kad tai įvyko A. Belickaitės kontekste. Jau antrą dieną kalbama, kad toks paskyrimas į aukštas pozicijas įtakingoje įmonėje, susijęs asmeniniais ryšiais skiriančiosios ministerijos su vadovaujančia partija dar kartą parodo, kad aktualumas šitų nuostatų yra didžiulis ir neturėtų jos būti lengva ranka keičiamos“, – pabrėžė Seimo narys.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo projektus iniciavo konservatoriai Antanas Čepononis, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, liberalas Juozas Baublys, „valstietis“ Juozas Varžgalys bei socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. Politikai akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įmonių vadovai negali eiti vadovaujamųjų pareigų ilgiau nei 10 metų iš eilės.
„Tokios teisės normų taikymas šiuo atveju prieštarauja teisinei logikai ir sudaromas prielaidos esamam vadovui nedėti maksimalių pastangų užtikrinant kokybišką įmonės valdymą, kuris būtų pagrįstas inovatyviu požiūriu“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
