Rusijos ir Kinijos santykiai
Šią savaitę Rusijoje oficialiu vizitu lankėsi Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Europos parlamento (EP) narys Andrius Kubilius teigė, jog reikia kiek laiko aiškiai suvokti šio vizito tikslus.
„Aš vertinu, kad Xi Jinpingas siekia labai aiškaus savo tikslo. O jo tikslas – pademonstruoti pasauliui, kad jis yra globalus lyderis. Kadangi pasaulis dabar turi problemą – Rusijos karą prieš Ukrainą, Kinija paviešino savo vadinamą taikos planą, kuriame daugelis dalykų ir netinkami.
Bet jis dabar su tuo planu atvažiuoja pas Vladimirą Putiną, kalbasi – čia yra tai, kas matoma viešai. O šalia to yra visi gandai, kad Kinija tuoj pradės tiekti ginklus Rusijai“, – tokį šio susitikimo vaizdą Žinių radijo eteryje piešė europarlamentaras A. Kubilius.
Jo teigimu, Vakarams, pasauliui ir Ukrainai yra pateikiama tokia alternatyva – arba priimamas Kinijos taikos planas, arba Kinija pradeda tiekti ginklus Rusijai.
„Ir tada karas tampa žiauresnis. Aš matau visą tą Xi Jinpingo lėtą pozicionavimą savęs tokiu pavidalu. Kas bus su Rusija, manau, kad jam nelabai rūpi. Jam rūpi parodyti save kaip tikrąjį pasaulio lyderį. Suprask, J. Bidenas taikos pasiekti negali, niekas kitas negali, bet jis imasi tokios iniciatyvos. Ir iš vienos pusės demonstruoja tariamą taiką, o iš kitos pusės – grasina ginklų tiekimu“, – svarstė A. Kubilius.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala teigė, jog šis oficialus vizitas atspindi ilgalaikį V. Putino ir Xi Jinpingo ryšį.
„Jis rodo tam tikrą tendenciją – prisirišimo vienos prie kitos. Bet tai yra nelygiavertis prisirišimas. Nes puikiai žinome, kad Rusija yra ekonomiškai gerokai silpnesnė nei Kinija. Ir tai atsispindi daugybėje rodiklių. (…) Rusijai sukelto karo Ukrainoje fone Rusijos reikia daug labiau nei Kinijai. Nes galbūt Pekinas į Rusiją žvelgia kaip į energetinių žaliavų tiekėją, tam tikrą politinį sąjungininką, bet su aiškiomis ribomis.
Nenustebino tai, kad šiame susitikime mes neišgirdome naujų skambių pareiškimų, kurie rodytų, kad Kinijos parama Rusijai auga, arba įgyja naujas formas – jau tą patį aptartą ginkluotės klausimą ar panašiai.
Nes yra akivaizdu, kad Xi Jinpingas suvokdamas V. Putino svarbą jam pačiam, taip pat suvokia, kad Kinijai, jos ekonomikai gerokai svarbesni prekybiniai partneriai yra JAV ir ES“, – pabrėžė politologas L. Kojala.
Jo teigimu, galima JAV ir ES reakcija į Kinijos veiksmus sankcijomis sukurtų didžiulius nuostolius pačiam Pekinui.
Ar galimos taikos derybos?
Nuo pat Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nėra kalbėjęsis su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
„Todėl yra labai sunku matyti šalį, kuri sako, kad pristatinėja taikos planus, ar viena, ar kita forma medijuoti kažkokia derybų procese, kai yra kalbamasi tik su viena puse – agresoriumi“, – pabrėžė politologas L. Kojala.
Jis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, jog pokalbiai su Rusija, bet ne su Ukraina, neparodo, kad būtent Kremlius inicijavo invaziją.
„Yra kalbama abstrakcijomis, neva Rusijai kelia grėsmę saugumo architektūra regione ir panašiai. Sunku įsivaizduoti, kad tokioje situacijoje Ukraina galėtų kliautis Kinija, ar toks taikos planas galėtų įtikinti tas pačias Vakarų šalis. Nes jis tiesiog neatspindi realaus moderavimo tendencijos“, – įžvalgomis dalijosi RESC vadovas L. Kojala.
Europarlamentaras A. Kubilius laidoje išskyrė du tikslus, ko dabar siekia Kinija. Vienas iš jų ilgalaikis, o kitas – susijęs su Vakarais, kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.
„Mes kartais savo tokiu europietišku mąstymu ne visada suvokiame Kinijos mąstymo ypatumus. Mes labai dažnai žiūrime ir ieškome atsakymų čia ir dabar. Kinija, kaip suprantu, pagal populiarius apibrėžimus gali pasėdėti ant kranto, pasižiūrėti ir palaukti, kol priešo lavonas praplauks.
Visi tie virpesiai, mąstymo vingiai yra žymiai ilgesnio laikotarpio. Pats sau užduodu klausimą, ko šioje situacijoje gali norėti Kinijos vadovai. Vienas dalykas, jau minėjau, jie save projektuoja į žymiai ilgesnę perspektyvą. Tai savęs įtvirtinimas kaip globalaus lyderio yra vienas iš pagrindinių siekių.
Antras dalykas, ko nenori Kinijos vadai matyti – nenori matyti, arba bent jau nenorėtų leisti Vakarams atrodyti kaip visiškiems nugalėtojams šiame kare. Būtent militarine prasme. Nes galbūt jie patys mato, stebi ir supranta, kad Rusijos karinių technologijų atsilikimas nuo Vakarų yra pakankamai ženklus. Turbūt jie patys įsivertina ir savo karines technologijas, supranta Vakarų pranašumą“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė politikas A. Kubilius.
Jo teigimu, jeigu Vakarai atrodo visiški nugalėtojai militarine prasme, tai silpnina pačios Kinijos regioninį autoritetą, galimybes gąsdinti Taivaną ir aplinkines šalis.
„Europa stengiasi pasimokyti iš klaidų“
Europarlamentaras A. Kubilius tikino, jog EP diskutuojama apie atšalimą nuo Kinijos. Jis dar pridūrė, jog Vokietija raginama pasimokyti iš savo klaidų dėl priklausomybės su Rusija.
„Tos bendros tendencijos, vedančios link atšalimo ES pusėje santykiuose su Kinija jaučiasi. Jeigu gana ilgą laiką buvo daug entuziazmo, (buvo sakoma, aut. p.), kad Kinija yra viso pasaulio manufaktūra, viską kelsime ten. Tai dabar tokių svarstymų nebesigirdi. Kaip tik daugiau girdisi tokio supratimo, kad priklausomybė nuo Kinijos yra pavojinga įvairiausiomis prasmėmis: ekonominėmis, saugumo.
Daug kas mato tam tikrų analogijų, gal Vokietijai taikomų, kad darėte klaidą būdami labai stipriai priklausomi nuo Rusijos dujų, pamatėte, kur tai atvedė. Pamokas lyg ir išmoko, bet jų neperkėlė į priklausomybės nuo Kinijos reikalus“, – Žinių radijo eteryje sakė A. Kubilius.
Žinių radijo laidos „Atviras pokalbis“ pašnekovas A. Kubilius sutiko, jog Europa yra stipriai priklausoma nuo Kinijos, kaip ir Kinija nuo Europos.
„Pasižiūrėjau į skaičius, tai 2021 metais ES eksportas į Kiniją siekė 223 milijardus eurų, importas – 472 milijardai. Antras dalykas, visi labai stipriai jaučia, kad Kinija turi beveik monopolį įvairiems retiems metalams, kurie yra labai reikalingi elektronikai, saulės energetikai.
Kinija ne tik turi savo retųjų metalų resursus, bet valdo daug tokių resursų Azijoje, Afrikoje ir visur kitur. Tai yra tokių konkrečių dalykų, kurie kelia nerimą. Bet šalia to, be abejo, nors Europa ir nelabai mėgsta kažkokius ilgalaikius dalykus prognozuoti, bet yra jaučiama tai, ką būtų galima pavadinti Pax Americana laikotarpio pabaigos artėjimą, arba iššūkius šiam laikotarpiui.
Nes štai Kinija ateina ne tik kaip ekonominė galia, bet ir geopolitinė galia, kuri nori pasaulį pertvarkyti pagal save“, – kalbėjo europarlamentaras A. Kubilius.
Jis teigė, jog ES artėja prie JAV požiūrio į Kiniją taško.
„Galima išgirsti vis daugiau, kad jeigu iki šiol buvo Pax Americana – JAV valdomas pasaulis, stabilizuojant taiką ir taip toliau, tai dabar teks pereiti prie Pax Democratica, kad visas demokratinis pasaulis turi vienytis, nes ta Kinijos grėsmė kelia nerimą“, – apie galimus pokyčius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Kubilius.
