Suskaičiavus antrojo rinkimų turo balsus, išrinktuoju sostinės meru taps V. Benkunskas, kuris sulaukė 52,05 proc. palaikymo, o jo konkurentas A. Zuokas, sėkmę tiesioginiuose rinkimuose bandęs trečią kartą iš eilės, gavo 46,66 proc. rinkėjų balsų.
II turas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą V. Benkunską, kuris ir laimėjo rinkimus, labiau nei A. Zuoką antrame ture palaikė rinkėjai, gyvenantys centrinėje miesto dalyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje Pilaitėje, Perkūnkiemyje, Santariškėse, Balsiuose, Saulėtekio, Kairėnų pusėje, Trakų Vokėje, Kalnėnuose.
Už A. Zuoką balsavo dauguma rinkėjų Salininkuose, Aukštuosiuose Paneriuose, Kirtimuose, Liepkalnio pusėje, Lazdynuose, Viršuliškėse, Karoliniškėse, Naujoje Vilnioje, Naujininkuose, Pašilaičiuose, Kunigiškėse, Šeškinėje, Justiniškėse.
Kituose mikrorajonuose situacija persidengianti: vienose apylinkėse daugiau rinkėjų balsavo už V. Benkunską, kitose – už A. Zuoką.
Duomenis grafiškai galima matyti puslapyje rinkimai.maps.lt. Mėlyni taškai rodo apylinkes, kuriose daugiausia balsų sulaukė V. Benkunskas, geltoni – A. Zuokas.
I turas
V. Benkunskas pirmajame ture sulaukė daugiausia balsų absoliučioje daugumoje sostinės rinkimų apylinkių, išskyrus toliau nuo centro esančias vietoves, kur dominavo Lenkų rinkimų akcijos kandidatas Waldemaras Tomaszewskis – pavyzdžiui, Kunigiškėse, Naujosios Vilnios apylinkėse.
A. Zuokas pirmame ture buvo populiariausias Salininkuose, Aukštuosiuose Paneriuose, dalyje Naujininkų, Šeškinės, Pašilaičių apylinkių, keliose apylinkėse Naujoje Vilnioje.
Laisvės partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius nemažai palaikymo sulaukė iš rinkėjų, gyvenančių centrinėje miesto dalyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje. Tiesa, nei vienoje apylinkėje politikas nesurinko daugiau balsų už visus kitus kandidatus.
Rožinis taškas žemėlapyje rodo apylinkes, kuriose daugiausią balsų surinko W. Tomaszewskis.
Iš ko pervilioti balsai?
Kaip Delfi komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis, tos apylinkės, kuriose geriau pirmame ture pasirodė T. V. Raskevičius, buvo kartu ir tos apylinkės, kuriose antrame ture geriau pasirodė V. Benkunskas.
„Gana persidengia demografija ir antrame ture Raskevičiaus balsai perėjo Benkunskui. Su Zuoku antrame ture buvo taip, kad jam didžiausias balsų priaugis buvo ten, kur Tomaszewskis geriau pasirodė pirmame ture. Panašu, kad jam didžiausią balsų prieaugį (ne vien tai, bet didžiausią prieaugį) lėmė žmonės, gyvenantys apylinkėse, kuriose yra daugiau tautinių mažumų“, – paaiškino politologas.
Kitose apylinkėse, kurios antrame ture aktyviau palaikė A. Zuoką, pasak M. Jastramskio, dalis balsų A. Zuokui galėjo „nubyrėti“ nuo kito kandidato – Mykolo Majausko ir likusių kitų kandidatų.
„Tad pagrindinė kryptis buvo Tomaszewskio – Zuokui, Raskevičiaus – Benkunskui, o Majausko balsai, iš to, ką matau, turėjo pasklisti. Nebuvo taip, kad kažkuris iš dviejų kandidatų dominavo, bet dalis žmonių, balsavusių už Majauską, tikriausiai (...) perėjo pas Zuoką, nes kiti kandidatai jau rinko tik po kelis procentus, tai sudėtingiau kažką įžvelgti“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, A. Zuokas šiemet sulaukė didžiausio balsų už jį skaičiaus: 2015 m. rinkimų antrame ture už jį balsavo 69084 rinkėjai, 2019 metais – 76410, o 2023 m. – 104412 gyventojų. Delfi klausė M. Jastramskio, ar tai susiję su augančiu Vilniaus miesto gyventojų skaičiumi?
„Nemanau, kad šis faktorius yra esminis, nes tada turėtume klausti, kodėl tie nauji gyventojai turėtų balsuoti už Zuoką. Aš manyčiau, kad Zuokui vis tiek buvo palankios sąlygos bandyti kabintis į pergalę, bet, aišku, to neužteko.
Turiu omeny palankias sąlygas, nes jis į antrą turą pateko su konservatorių kandidatu. Lietuvoje yra tas bendras efektas, kad antraeiliuose rinkimuose vykdomoji valdžia gali nukentėti – gali būti balsuojama prieš juos“, – sakė VU TSPMI docentas.
Kita priežastis, pasak jo, yra ta, kad V. Benkunskas buvo tiesiog mažiau žinomas kandidatas.
„Tai, aišku, galėjo būti ir pliusas, ir minusas, bet dalis rinkėjų, jei mažai domėjosi kampanija, galėjo rinktis ir pagal tai, tačiau to nesiečiau su besikeičiančia demografija. Tiesiog šiuose rinkimuose Zuokui buvo palankios sąlygos savo balsų skaičių pasiauginti“, – teigė M. Jastramskis.
Jei A. Zuokas sugalvotų kandidatuoti į mero postą vėl kituose rinkimuose, šį jo rėmėjų skaičių, kaip pritarė politologas, bus įdomu stebėti.
„Bus įdomu, bet vėlgi – praeis keturi metai, aš nežinau, bet tikėtina, kad konservatoriai nebus dominuojanti partija valdančiojoje koalciijoje, Benkunskas jau tada turės tą einančio pareigas mero pranašumą, o čia jau svarbus dalykas. Aš nežinau, ką jis darys, kokie bus sprendimai, bet bendrai yra tendencija, kad meras, siekiantis perrinkimo, turi pranašumą. Aišku, nenoriu prognozuoti, nes gal tada Zuokas jau pats bus pavargęs“, – pridūrė pašnekovas.
