Kaip pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė „Verslo klasės“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas, šie rinkimai parodė, kad „mes pasiilgome rinkimų.“
„Pats save sugavau, kad man visai buvo įdomu stebėti, kad ir kokie tie debatai buvo nuobodoki, bet tiesiog pasiilgau rinkimų. Pakankamai aktyvus balsavimas tai rodo, tai manau, kad žmonės tiesiog pasiilgo rinkimų“, – įvertino pašnekovas.
Visos partijos, anot jo, neabejotinai sakys, kad rinkimus laimėjo.
„Ar tai yra kieno nors labai didelė pergalė, kad kuri nors partija ar komitetas galėtų formuoti būsimą Seimo daugumą, kuri, kartu su Vyriausybe, vis dėlto skirsto pinigus, tai aš abejoju“, – kalbėjo R. Terleckas.
Politologas Vladimiras Laučius, kalbėdamas apie rinkimų rezultatus, išskyrė Vilniaus rajoną.
„Vilniaus rajone įvyko ganėtinai netikėtas ir, pilietinės visuomenės požiūriu, teigiamas dalykas. tai yra tikrai šių rinkimų išskirtinumas“, – sakė laidos dalyvis.
Daugiau netikėtumų, jo vertinimu, nebuvo, o štai Vilniaus rajono rezultatus, kaip svarstė V. Laučius, iš dalies lėmė demografinės permainos.
„Iš dalies galėjo lemti galbūt ta koloradinės ideologijos situacija, kurioje ji atsidūrė Rusijai pradėjus visiškai atvirai reikšti savo imperines ambicijas ir užmačias. Jei iki praėjusių metų dar buvo galima kaip nors mylėti Putiną, aiškinant, kad jis nenori karo, kad nekariaus, kad yra taikus ir panašiai, dabar jau to nebeišeina nei galvoti, nei sakyti“, – paaiškino apžvalgininkas.
Tai, pasak V. Laučiaus, galėjo lemti kai kurių taip mąstančių Vilniaus rajono gyventojų pasyvumą balsuojant.
„Aš kažkaip galvojau, kad dar ketveri metai, o dar norėčiau pabrėžti, kad mes kartais kažkaip nubraukiame lenkų tautybės Lietuvos piliečius, kad jie lyg tai kažkur nelojalūs valstybei. Jie yra lojalūs, jie mato. Išsilavinimas, kalba padeda jiems judėti į priekį ir aš labai džiaugiuosi, kad mes turime lenkų piliečius Lietuvoje, kurie galbūt truputį kitaip mąsto, bet tas yra labai gerai“, – teigė R. Terleckas.
Jo vertinimu, Lietuvos lenkų sąmonėje įvyko lūžis, supratus, kad jiems ne pakeliui su W. Tomaševskiu.
„Ta demografine padėtis nebūtų turbūt nulėmusi šių rezultatų, jei nebūtų pokyčių lenkų tautybės Lietuvos piliečių galvose“, – sakė „Verslo klasės“ vyriausiasis redaktorius.
Lyderystės svarba
R. Terleckas taip pat svarstė, kad socialdemokratų sėkmė šiuose rinkimuose nebūtinai pasikartos Seimo rinkimuose 2024-aisiais.
„Galbūt socialdemokratų partijoje nėra tokio labai aiškaus lyderio. Nors Mindaugas Sinkevičius į tokius pretenduoja, net ir po metų turbūt galėtų jau vesti partiją į didesnius laimėjimus“, – kalbėjo pašnekovas.
Vilija Blinkevičiūtė, pasak jo, turi šiltumo, turi motinišką įvaizdį, tačiau komunikacine prasme, R. Terlecko vertinimu, lyderystės jai pritrūksta. Panašiai ekspertas kalbėjo ir apie konservatorius.
„I. Šimonytė labai puikiai tvarkosi Vyriausybėje, bet kaip partijos lyderės aš jos nematau. Ar G. Landsbergis yra lyderis, irgi nežinau. Ši partija išgyvena tam tikrą pasikeitimų laikotarpį, kai yra krūva žmonių su kartais keistomis pažiūromis, ir nėra lyderio. Manau, kad rinkėjams veidas yra labai svarbu“, – akcentavo laidos dalyvis.
Kaip tinkamą lyderystės pavyzdį jis įvardijo Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri, anot R. Terlecko, veda partiją, o šią politinę jėgą visi ir asocijuoja su šia politike.
V. Laučius taip pat sakė, kad geri socdemų rezultatai nebūtinai konvertuotis į sėkmę ateinančiuose Seimo rinkimuose.
„Pirmiausia todėl, kad socialdemokratai, galima sakyti, triuškinamai pralaimi sostinėje. Jokia partija, kuri pretenduoja į užtikrintą lyderystę nacionaliniu lygiu, negali sau leisti neturėti visiškai jokių šansų (sostinėje). Tai kažkaip turėtų būti bent viena iš lyderių“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Jis teigė, kad V. Blinkevičiūtė yra gera lyderė tokiai socialdemokratų partijai, kokia ji yra dabar.
„Labiausiai ją visgi remia Lietuvos regionuose, o ne didžiuosiuose miestuose. Jei jų lyderis pasikeistų, tai, kad jie gali prarasti dalį balsų regionuose – taip, bet ar jie perims dalį balsų didžiuosiuose miestuose, tai čia klausimas“, – svarstė V. Laučius.
LSDP, anot jo, turėtų stengtis pervilioti rinkėjus, antrame merų rinkimų ture balsavusius už A. Zuoką.
„Toks rezultatas padėtų šiai partijai užsitikrinti nacionalinio lygio lyderystę. Kol kas aš turiu daug klaustukų“, – pažymėjo pašnekovas.
Terleckas: Zuokui koją pakišo jo praeitis
Kalbėdamas apie konservatorių kandidato Valdo Benkunsko pergalę Vilniaus mero rinkimuose, R. Terleckas svarstė, kad tai nulėmė tiek reputacinės oponento bėdos, tiek tai, kad konservatoriai turi ištikimą elektoratą.
Tiesa, pašnekovas reiškė abejones, ar V. Benkunskas bus toks lyderis, kuris patemps ir Vilnių, ir partiją.
„Konservatorių rinkėjai yra ištikimi, kitas dalykas, A. Zuoko praeitis, gražiai pasakius, yra tokia diskutuotina. Tada reikėjo rinktis. Nežinau, ar V. Benkunskas bus tas lyderis, kuris ir partiją temps, ir Vilnių į priekį. Man jis labiau panašėja kol kas į tokį daugiau technokratą, o sostinės meras turi būti ir politikas, turi turėti tos charizmos, vis tiek tai yra ketvirtas iš tikrųjų žmogus, jeigu tik gaus iš Vyriausybės palaikymą.
Šiuo metu iš Vyriausybės – gaus, Vilnius turbūt gaus tam tikrą finansinę injekciją, tik klausimas, ar mes siaurinsim gatves, ar platinsim. Jeigu tik tuo užsiims, tai gerai“, – vertino R. Terleckas.
A. Zuokas, pasak apžvalgininko V. Laučiaus, turėjo aiškią viršutinę kartelę, kurios dalis rinkėjų negalėjo peržengti dėl savo įsitikinimų ir požiūrio į šio politiko praeitį. O ji, anot apžvalgininko, nebuvo visiškai skaidri.
„Jeigu ne tai, klausimas, ar V. Benkunskas būtų laimėjęs, jei kandidatas nebūtų turėjęs A. Zuoko praeities šešėlio“, – pridūrė V. Laučius.
Konservatoriai, pasak jo, pastaruoju metu labai kryptingai ir ryžtingai judėjo link pergalės Vilniuje.
„Dar prieš 20 metų iš Tėvynės sąjungos politikų buvo šiek tiek švelniai tyčiojamasi svarstant, kad jie šiek tiek provincialūs, dalis jų rinkėjų be aukštesnio išsilavinimo, kaimietiški – to tikrai būta apie 2000 metus. Ir vėliau, kai Andrius Kubilius tapo šios partijos pirmininku, jis labai ryžtingai keitė šios partijos veidą, šios partijos esmę, ji vis labiau tapo tokia miestiška, urbanistinė partija, labiau orientuota į aukštesnio išsilavinimo žmones, universitetinius miestus ir, pirmiausia, žinoma, Vilnių“, – pastebėjo V. Laučius.
Laučius: konservatoriai – Vilniaus partija
Taigi, lūžį Vilniuje, jo įsitikinimu, konservatoriams pavyko pasiekti A. Kubiliaus dėka.
„Dabar aiškiai matome, kad tai yra Vilniaus partija, ir šiuo požiūriu verta aplodismentų strategija, kurios ėmėsi šios partijos lyderiai, įgyvendino šią strategiją sėkmingiausiai jau Gabrielius Landsbergis – pabaigė jos įgyvendinimą“, – kalbėjo apžvalgininkas ir pridūrė, kad Vilniuje palaikymą turi ir liberali Laisvės partija.
Pastarosios rezultatai Vilniuje šį kartą kuklesni nei per praėjusius rinkimus.
„Tėvynės sąjunga pasirodė geresnė alternatyva ne todėl, kad gal nuostabus lyderis Valdas Benkunskas – nors galbūt yra, mes dar nežinom, – bet pirmiausia, nes yra susiformavęs Vilniaus rinkėjų elektoratas, balsuojantis už liberalią partiją ir tą kandidatą, kuris jų akimis yra stipresnis“, – dėstė V. Laučius.
Panašios tendencijos, anot jo, matomos ir Varšuvoje, kur taip pat įsitvirtina liberalesnės jėgos.
Pasakymus, kad konservatoriai iš tikrųjų rinkimuose patyrė nesėkmę, nes vien tik Vilniumi negalima dangstytis, V. Laučius įvertino skeptiškai.
„Supraskim, o ko siekia ši partija. Ji visas savo pastangas jau ne vienerius ir ne penkerius metus dėjo kaip tik į panašų rezultatą sostinėje. Todėl taip, jie gali būti šiek tiek nuliūdę dėl visos Lietuvos, bet jie gali sakyti, o ko jūs norėjote, mes esame valdančioji partija, mūsų valdymas perkopė į antrą kadencijos pusę, visada valdančiosios partijos šiek tiek rinkėjus erzina, jie visada linkę jas bausti ir tai yra rezultatas, kurį mes pamatėme regionuose. To ir buvo galima tikėtis, – jie gali taip sakyti, – o štai Vilniuje mes pasiekėme strateginę pergalę“, – kalbėjo apžvalgininkas.
O bendrai partijos kryptis teisinga?
R. Terlecko įsitikinimu, nepaisant visko, konservatoriais komunikuos, kad nieko blogo neįvyko: esą turint omeny, kiek partijos kandidatų išėjo į antrąjį turą, įmanoma, kad Seimo rinkimuose konservatoriai pasirodys neblogai, galbūt turės galimybę vėl formuoti valdančiąją daugumą.
Pažymėjus, kad konservatoriai iškovojo tik 5 merų postus visoje Lietuvoje, R. Terleckas atkirto, kad kol kas tai nieko nerodo. Visgi pašnekovas paprieštaravo V. Laučiui kalbėjusiam apie konservatorių orientaciją į didžiuosius miestus. R. Terleckas ragino prisiminti rinkimų rezultatus Kaune, kur konservatoriai, pasak jo, nesugebėjo pasiūlyti kokio nors įdomesnio kandidato.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
