„Šio ryto signalai yra ganėtinai optimistiški ir pozityvus. Tikiuosi, nieks neatsitiks per dieną, kas tą optimizmą kaip nors pakeistų ar sugadintų“, – pirmadienį LRT žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis.
„Labai aiškus signalas, kad mes girdime jų (ukrainiečių poreikius – ELTA) poreikius ir gebame juos atliepti. Nes tai būtų (...) pirmas kartas, kai vykdomi bendri Europos Sąjungos pirkimai, ne dvišaliai. Reiškiasi, Europa pati įgyja ir tiekia Ukrainai svarbius dalykus“, – sprendimo principą aiškino politikas.
Be to, tęsė jis, pastaruoju sprendimu Briuselis pasiųstų aiškią žinią ir verslams, gaminantiems karinę techniką ir amuniciją. O tai, G. Landsbergio teigimu, teigiamai atsilieptų ir ženkliai išlaidas gynybai padidinusiais bei atitinkamus įsigijimus planuojančiai Lietuvai.
„Tai signalas pramonei, kad galima didinti gamybą. Kol kas mūsų turima informacija rodo, kad gamyba nebuvo didinama. Praktiškai daugiau kaip metai karo ir fabrikai dar gamina taip, kaip Europoje būtų visiška taika“, – stebėjosi jis.
„Tokie signalai leistų šiek tiek tą gamybą didinti. Tos gynybos didinimas, dienos gale, tokioms valstybėms kaip ir Lietuva, kurios lygiai taip pat didina įsigijimus, irgi taip pat padėtų lengviau įsigyti tos amunicijos“, – pridūrė jis.
ES anksčiau šį mėnesį preliminariai susitarė dėl galimybės skirti 2 mlrd. eurų sumą, už kurią būtų perkami Ukrainai skirti 155 mm artilerijos šaudmenys. Taip pat kalbėta apie galimybę perduoti Kyjivui šaudmenų iš esamų bloko šalių atsargų. Galutinio verdikto tikimasi Užsienio reikalų tarybos kuluaruose.
