Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) taip apibūdino energetinį Vakarų karą su Rusija.
„Karas laimimas, bet jis nelaimėtas. Mes dar tikrai turėsime ir kitą šaltąjį sezoną, jį turime pasitikti kaip galima geriau pasirengę“, – kovo 14 dieną kalbėjo G. Nausėda.
Iki Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą rusai buvo vieni pagrindinių naftos tiekėjų pasaulyje. Pajamos iš naftos yra pagrindinis rusų biudžeto šaltinis.
„Žemos pajamos, kaip matome, tam tikrą paniką kelia pačioje Rusijoje. Nes biudžeto deficitas pirmaisiais šių metų mėnesiais yra milžiniškas. Rusija kol kas yra tokioje neigimo stadijoje“, – LNK žinioms sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Paskutinį mėnesį rusai savo naftą „Urals“ parduoda už mažiau nei 50 dolerių už barelį, tai yra trečdaliu mažiau nei populiariausia „Brent“ nafta. Iki sankcijų naftos kainos būdavo panašios. Rusams teko smarkiai piginti savo naftą po to, kai gruodį Europos Sąjunga (ES), didžiojo septyneto ir Australija įvedė kainų lubas, kad už rusų naftos barelį galima mokėti ne daugiau kaip 60 dolerių.
„Rusija nesugeba surasti pakankamai pirkėjų. O tie pirkėjai, kuriuos turi: Kinija, Indija – šie dideli, stambūs pirkėjai, turi dideles derybines galias. Ir Rusija yra tiesiog priversta grubiai tariant pusvelčiui parduoti naftą.
Kinija su Indija taip prispaudė rusus, kad jiems už naftą moka net gerokai mažiau nei Vakarų įvestos – po mažiau nei 50 dolerių už barelį.
Lietuva, Lenkija ir Estija siūlo sudaryti sąlygas dar labiau spausti rusus ir mažinti kainos lubas rusiškai naftai nuo 60 iki 51,45 dolerio už barelį.
„Tam, kad šalis neturėtų finansinio pajėgumo, reikia ją dar labiau spausti. Turi problemų Rusija su biudžetu jau dabar. Reikia padaryti, kad turėtų dar didesnių“, – LNK žinioms sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Skaičiuojama, kad dėl tokio sumažinimo Rusija prarastų dar po 650 milijonų dolerių kas mėnesį.
„Automatiškai kaina visą laiką leidžiasi žemiau, nes įmonės, kurios tą naftą transportuoja ir parduoda, laikosi dar saugesnio atstumo“, – kalbėjo ministras D. Kreivys.
Rusai vis dar neigia, kad Vakarų sankcijos daro reikšmingą žalą šaliai.
„Į visus mūsų piktavalių ir priešų veiksmus turime atsakyti vienu dalyku – ekonominiu laisvių plėtra. Žinoma, viskas turi vykti laikantis įstatymų. Tai yra subtilus darbas, prašau jūsų jį atlikti“, – kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas.
Bet panašu, kad naftos kainų lubos rusams yra skausmingos ir nelabai, kuo turi atsakyti. Grasino, kad neparduos naftos šalims, kurios taikys kainų lubas.
„Panašu, kad Indija tai taiko, bet Rusijos nafta vis tiek keliauja į Indiją, nes Rusijai sunkiai sekasi surasti pirkėjų“, – LNK žinioms kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Vakaruose yra baimių, kad nustačius per žemas kainų lubas, rusai iš tiesų nustos parduoti naftą. Tai būtų katastrofa patiems rusams, bet nukentėtų ir vakarai.
„Tuo būdu beveik visiškai sugriaudama savo naftos pramonę, bet iš Rusijos galima tikėtis visko. Na ir tada, aišku, pasaulinė naftos kaina, tikėtina, pašoktų“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuvos manymu, dabar kaip tik yra metas griežtinti rusams sankcijas.
„Matome, kad kartu Rusija toliau agresyvėja, numušinėja ir dronus“, – kalbėjo energetikos ministras D. Kreivys.
Panašu, kad kainų lubos rusiškos dujoms yra naudingos ne vien Vakarams, siekiantiems mažinti Kremliaus pajamas.
Vakarams pradėjus ieškoti kitų tiekėjų, suklestėjo ir anksčiau neskurdę arabų naftos tiekėjai.
„Norima lėtai išvirti Rusiją kaip varlę – lėtai, keliant temperatūrą. Ir nedaryti staigių judesių, kad nebūtų išgąsdinta bendrai naftos rinka. Ir kol kas, panašu, kad Vakarams sekasi“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Bet panašu, kad rusai dar turi rezervų. Prieš dvi savaitės Lietuvos žvalgyba skelbė, kad nepaisant sankcijų, karinis Rusijos biudžetas didėja visuomenės sąskaita. Rusai vien savo ginklų turi dar dvejiems metams karo.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
