Anot jo, panašu, kad vienose savivaldybėse neįvertintas rinkėjų atsinaujinimo poreikis, kitose esą galėjo suveikti ir tai, kad rinkėjai TS-LKD nepalaikė dėl jų sprendimų nacionalinėje valdžioje.
„Regionuose turime sunkesnę situaciją, reikia analizuoti, kodėl yra vieni ar kiti pralaimėjimai vienose ar kitose savivaldybėse. Be abejo, džiaugiamės Vilniumi, kadangi Vilnius atsveria pusę Lietuvos savivaldybių savo dydžiu ir svarba. O dėl regionų reikia analizės, gilios, išsamios analizės“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje savivaldos ir merų rinkimų rezultatus vertino A. Vyšniauskas.
Jis, paklaustas apie konkrečias priežastis, kodėl TS-LKD antrajame merų rinkimų ture nesisekė regionuose, pažymėjo, kad tai galėjo lemti įvairios priežastys. A. Vyšniauskas svarstė, jog šie pralaimėjimai buvo susiję ir su neįvertintu pokyčių poreikiu, ir su rinkėjų neigiamu požiūriu į konservatorius dėl jų sprendimų nacionalinėje valdžioje.
„Manau, kad yra tam tikras mišinys įvairių priežasčių. Kai kuriose savivaldybėse matome, kad buvo praleistas laikas atsinaujinti, kad žmonės iš tikrųjų norėjo naujo mero, kitose savivaldybėse matome, kad nacionalinės politikos tam tikri sprendimai galėjo turėti įtaką.
Be abejo, reikia suprasti, kad būnant valdančiojoje daugumoje, būnant nacionalinėje valdžioje, tu turi visą laiką tą neigiamą efektą, „baudimo efektą“ tam tikra prasme, ką įvardija ir politologai. Tai manau, kad tų priežasčių yra daug. Kuri iš jų buvo lemianti šiandien, sunku pasakyti. Manau, kad tokios ir nėra. Kokio jų kombinacija buvo, kaip sakiau, tam reikia gilesnės analizės“, – svarstė A. Vyšniauskas.
Konferencijoje dalyvavusi TS-LKD vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienės tikino, kad konservatorių nesėkmės regionuose nebūtinai susijusios su „baudimo efektu“, kadangi TS-LKD darbuojasi valdančiojoje daugumoje nacionalinėje valdžioje. Jis priminė, kad, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis, nors ir dirba valdančiojoje daugumoje, iškovojo devynis merų postus.
„Kai kalbame apie nacionalines politikos poveikį regionams, turbūt būtų sunku pasakyti, ar ir kiek turėjo įtakos, nes, jeigu žiūrėtume, pagal jų laimėjimus, sakytume, kad turbūt žmonės regionuose išgirdo nacionalinės politikos darbotvarkę čia, Seime, už kurią yra ir didžiąja dalimi (atsakinga – ELTA) ir liberalų partija. Arba tai neturi visiškai jokios įtakos. Gana sunku pasakyti“, – svarstė politikė.
Dėl prastesnių rezultatų nekaltina TS-LKD partijos pirmininko: atsakomybė ne vieno žmogaus
TS-LKD frakcijos Seime seniūnės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, paklausta, ar dėl prastesnių partijos rezultatų šiuose savivaldos rinkimuose nereikėtų apsvarstyti atsakomybės klausimo kėlimo partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, atsakė, kad tam nematytų pagrindo.
„Nuo 2019-ųjų metų šie rezultatai nėra tiek labai blogesni, jeigu galvotumėm apie rinkėjus, kurie atidavė savo balsą. Dėl tam tikrų dalykų išsiskaidžius balsams, berods, apie 30 mandatų esam praradę, tai per visą Lietuvą turbūt jau nėra tokie dramatiški skaičiai. Aišku, merų rinkimai atrodo kiek kitaip“, – teigė politikė.
„Partijos pirmininkas dalyvavo procesuose tiek, kiek priklauso partijos pirmininkui. Suprantam, kad turi ir kitų svarbių uždavinių, būdamas užsienio reikalų ministru. (...) Bet dėl atsakomybės aš asmeniškai nematyčiau pagrindo, ir jau kalbėjome čia ir su kai kuriais kolegomis – neabejotinai partijoje tos diskusijos bus dėl bendrai rinkimų rezultatų ir ką galime pakeisti“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorius A. Vyšniauskas antrino politikei pabrėždamas, kad dėl prastesnių partijos rezultatų atsakomybė krenta ne vienam žmogui. Anot jo, šiuo metu reikėtų kalbėti ne apie pirmininko atsakomybę, o apie sprendimus, kurių reikia, kad TS-LKD partija geriau atrodytų regionuose.
„Kalbant apie atsakomybę, tai pasakyti, kokia yra pirmininko atsakomybė, kokia yra štabo atsakomybė yra pakankamai sudėtinga, todėl, kad yra kompleksas priežasčių, kompleksas žmonių, kurie dirba prie rinkimų kampanijos“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
„Manau, kad šiandien reikėtų kalbėti ne apie kažkokias atsakomybes ir neužsivelti šitoje diskusijoje, o kalbėti apie sprendimus, kurių reikia, kad mes galėtume turėti kitokią situaciją regionuose“, – pabrėžė politikas.
ELTA primena, kad TS-LKD iškovojo merų postus penkiose savivaldybėse: Saulius Jauneika Molėtuose laimėjo pirmame ture, Palangoje – Šarūnas Vaitkus. Antrame ture mero postą pasiekė Dainius Bardauskas Kupiškio rajone, Pasvalio rajone – Gintautas Gegužinskas. Vilniuje Artūrą Zuoką nurungė Valdas Benkunskas.
