Kalpokas: konservatoriai šios nakties nenorės prisiminti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi sakė, kad konservatoriai šios nakties nenorės prisiminti.
„Konservatoriams ši naktis – viena iš tų, kurias jie labai norės pamiršti. Gali kiek nori guostis, kad Vilnius – tas pagrindinis didysis prizas, bet su visa pagarba Molėtams, Kupiškiui ir Pasvaliui jie ne tokių rezultatų tikėjosi ir tikrai labai akivaizdžiai suveikė efektas, kai jeigu antrajame ture – konservatorius, rinkėjai balsuos už bet ką, kad tik ne konservatorius laimėtų“, – Delfi teigė politikos ekspertas.
Anot pašnekovo, čia galima rasti analogijų su 2016 metų Seimo rinkimais, kai antrajame ture vienmandatėse valstiečiai tiesiog nušlavė konservatorius.
„Tie aidai turėtų būti labai nemalonūs konservatoriams ir jie turi pusantrų metų, kad permąstytų, vis dėlto ką greituoju būdu galima padaryti, kad jie nebūtų ta didžiausia blogybė rinkėjams, svarstantiems, ką daryti antrajame ture“, – teigė politologas.
Kalbėdamas apie to priežastis I. Kalpokas išskyrė tai, kad konservatoriai yra viena labiausiai žmones poliarizuojančių jėgų. Yra žmonių, kurie visada už juos balsuoja, taip pat yra ir tų, kurie niekada nieku gyvu nebalsuos už šios partijos atstovus.
Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės konservatorius labiausiai tapatina su Vyriausybe, su valdančiosios daugumos politika ir siekia bausti.
Laimėjo ne tik socialdemokratai
Politologas šių rinkimų laimėtoja nenori vadinti tik Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), anot jo, turint omenyje, tai, kad yra valdžioje, gerai juose pasirodė ir Liberalų sąjūdis.
„Socialdemokratai, aišku, yra laimėtojai, bet reikia prisiminti, kad jie nepradėjo iš pačios geriausios pozicijos. Prieš 4 metus jiems buvo gana probleminis laikotarpis su partijos skilimu, jų reitingas nebuvo labai aukštas. Tad pradėjo nuo palyginti žemos pozicijos, todėl natūralu, kad dabar jų rezultatas pagerėjęs“, – apie socialdemokratų pasirodymą savivaldos rinkimuose kalbėjo politologas.
I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdis merų skaičių padidino.
„Jei žiūrėsime į valdančiąsias partijas, tai vienintelis Liberalų sąjūdis turi kuo džiaugtis“, – patikino jis.
Laisvės partijos situacija miglota
Anot I. Kalpoko, Elektrėnuose užgeso Laisvės partijos viltys turėti bent vieną merą.
„Yra pavojus, kad po kitų Seimo rinkimų gali būti dar didesnis nulis. Žiūrint į perspektyvą, veriasi labai miglota situacija“, – apie šios partijos perspektyvas kalbėjo I. Kalpokas.
Jis atkreipė dėmesį, kad laisviečiai dabar turės dar mažiau matomumo net ir kalbant apie Vilnių, kuris laikomas šios partijos tvirtove.
Kitos politinės naujokės – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rezultatą, anot jo, galima vertinti dvejopai.
„Ir pats S. Skvernelis mėgsta akcentuoti, kad partijai tik vieni metai ir štai kokie geri rezultatai“, – kalbėjo politologas. Tačiau, anot jo, pažiūrėjus atidžiau, didelė pergalė iškovota nebent Alytaus rajone. O Neringoje, Lazdijuose, Šilutėje laimėjo ne naujokai.
„Ten, kur pasiėmė egzistuojančius, stiprius skyrius, jau populiarius politikus, esamus merus, ten jie ir pasirodė puikiai. Bet nuo nulio kad būtų ką nors labai užsiauginę, būtų galima mėginti ginčytis“, – pabrėžė jis.
I. Kalpoko teigimu, turint omenyje tai, kad valstiečiai išgyveno rimtą skilimą, jų rezultatas nėra blogas.
„Ten, kur buvo gana saugu, ten susirinko – Raseiniuose jiems pasisekė, kad išėjo prieš konservatorius, tas pats nutiko su Šakiais. Bet kad kažkuo labai reikėtų džiaugtis... Na, tokie darbiniai rinkimai, pavadinkime taip. Pasirodė, kad yra reikšminga politinė jėga, bet kalnų nenuvertė“, – valstiečių pasirodymą įvertino jis.
Jastramskis: aiškios pergalės ir pralaimėjimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas politologas Mažvydas Jastramskis sekmadienio naktį įvardijo rinkimų laimėtojus ir pralaimėtojus.
„Savivaldos rinkimai tuo ir yra įdomūs, kad nors tai lokalūs rinkimai, bet bendrai susumavus rezultatus visada gali pamatyti, kurios partijos yra trajektorijoje į viršų, kurios labiau į apačią.
Gana akivaizdu, kad LSDP, kaip opozicinė partija, iškilo į viršų. Po truputį jie susigrąžina savo pozicijas, kurias turėjo maždaug prieš dešimt metų“, – sakė M. Jastramskis.
Vertindamas Tėvynės sąjungos rezultatus, VU TSPMI politologas teigė, jog pastebimas balsavimas prieš šią partiją.
„Vilniaus miestas yra gana ryški išimtis. Bet, dabartiniais duomenimis, jie 5 merus turi. Tai tikrai yra nedaug – dvigubai mažiau nei anksčiau. Panašu, kad buvo tas balsavimas prieš konservatorius, kuris galėjo jiems kainuoti kelis merų postus“, – kalbėjo jis.
M. Jastramskis juokavo, jog Vilniaus miesto mero postas yra „vertas pusės savivaldybių“.
„Tame bendras konservatorių pralaimėjimas turi vieną išlygą, kuri jiems suteikia vilčių. Nes Vilniaus mero postas yra vienas svarbiausių postų Lietuvoje“, – pabrėžė jis.
V. Benkunską nuo A. Zuoko skyrė 10 798 balsai, suskaičiavus 152 iš 156 apylinkių rezultatus. Už V. Benkunską balsavo 111 658, o Už A. Zuoką – 100 860 rinkėjų.
LVŽS po pirmojo rinkimų turo, anot VU TSPMI docento, atrodė prastai. Bet po abiejų turų iškovoti 7 merų postai. Politologas sakė, kad savivaldos rinkimų rezultatai šiai partijai nenubrėžia aiškaus kelio parlamento rinkimuose.
„Visos trys opozicinės partijos pasirodė gerai. Pralaimėtojas opoziciniame flange yra Darbo partija, kuri neturės nė vieno mero posto“, – Delfi sakė M. Jastramskis.
Laisvės partija savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose taip pat neiškovojo nė vieno mero posto. Anot M. Jastramskio, didelių rezultatų jis ir nesitikėjo.
„Tai yra partija, kuri savo programoje ir ideologijoje akcentuoja labai aiškiai nišinius dalykus, kurie aktualūs nacionaliniu, bet ne savivaldos lygiu. Tai jeigu kandidatas yra iš Laisvės partijos, jis automatiškai nepopuliarus dėl tų nacionalinio lygmens dalykų.
Juo labiau kad jie turėjo Remigijų Šimašių kaip merą, dar vienos kadencijos jis nesiekė, tad buvo mažai šansų, kad ką nors kito laimėtų. Tas nestebina“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi jis.
Bet dar vienam rinkimų naujokui – Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ sekėsi kiek geriau. Tai, anot VU TSPMI docento M. Jastramskio, lėmė kitos priežastys.
„Jie tuos merus gavo realiai persivilioję iš kitų politinių jėgų, ar kažkokius nepriklausomus buvusius merus. Taigi tas naujumas sąlyginis, bet 5 merai yra geriau nei 0 merų, akivaizdu. Tokia paraiška jų eiti į priekį“, – rezultatus komentavo jis.
Politologas M. Jastramskis teigė, jog opozicinių partijų flange LSDP šiuo metu iškyla kaip lyderiai.
„Ir jie tikriausiai pasinaudos šitokia banga kaip partijos Nr 1. Lietuvoje“, – sakė politologas M. Jastramskis.
Urbonaitė įvertino TS-LKD rezultatus: vienas blogiausių partijos pasirodymų
Kaip Delfi sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė, penki merai konservatoriai, įvertinus abiejų turų rezultatus, partijai nesako nieko gero.
„Iš esmės mes turime turbūt vieną blogiausių konservatorių pasirodymų savivaldos rinkimuose. Matyt, antrajame ture galėjo labai stipriai imponuoti būtent tas balsavimas prieš ir bendros rinkėjų nuotaikos konservatorių atžvilgiu, bet pergalė Vilniuje labai svarbi, nes vis dėlto Vilniuje – labai nemažai rinkėjų. Čia mes turime nemažai ir vienmandačių, ir Seimo rinkimuose tai jau bus aktualu.
Dėl to sakyčiau, kad taip, rezultatas labai prastas, bet jį gelbėja Vilniaus mero pozicija ir tai, kiek partija sugebėjo laimėti mandatų taryboje. Čia yra vienintelis pozityvas“, – įvertino R. Urbonaitė.
Jos vertinimu, čia suveikė jau kone „klasika“ tapęs „antrojo turo prakeiksmas“ konservatoriams.
„Laisvės partija renkanti nemažai balsų didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, tai aš manau, kad Seimo rinkimams jie dar gali pasiruošti ir bent kažkiek mandatų surinkti, bet klausimas, ar Laisvės partija galės perlipti tą 5 proc. barjerą. Sakyčiau, kad šansus dar išlaiko, bet savivaldoje nesugebėjo įsitvirtinti. Tiesa, turi balsų Vilniuje, nes partija sugebėjo taryboje gauti devynis mandatus – tai nėra nieko, vadinasi, dar bent kažkiek galima pasispardyti“, – kalbėjo MRU politologė.
R. Urbonaitė taip pat įvertino socdemų pasirodymą, kuris, anot jos, rodo, kad partija grįžta į seniau turėtas pozicijas.
„Nuo 2019 metų mes matome labai rimtą skirtumą, o pažiūrėję nuo 2015 metų mes faktiškai galime matyti, kad grįžtama į įprastas vėžes. Aišku, tai tikrai sėkmingi rinkimai, kuriuos socdemai laimi dar ir dėl to, kad komitetų konkurencija labai stipriai sumažėjo. Tai grįžimas į geras pozicijas. Ir tai leidžia geriau pasiruošti Seimo rinkimams, nors nereiškia, kad socdemai jau gali švęsti pergalę parlamento rinkimuose 2024 metais“, – įvertino pašnekovė.
Ekspertės vertinimu, rezultatais turėtų džiaugtis ir valstiečiai.
„Praėję rinkimai, kai jie patys buvo valdžioje, žinoma, buvo gana skausmingi. <...>. Dabar buvo didelė rizika, kad S. Skvernelio atsiskyrimas ir partijos sukūrimas taps lyg akmeniu po kaklu, tai, įvertinant šį veiksnį, sakyčiau, kad valstiečiai turi tikrai neblogas pozicijas šiuo metu“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Kalbėdama apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rezultatus, ji svarstė, kad partija galbūt tikėjosi geresnio pasirodymo savivaldos rinkimuose.
„Skvernelio dedamoji turėjo būti gana svarbi, bet vis dėlto savivaldos rinkimai reikalauja geros partijos struktūros savivaldybėse, gerai įsidirbusių skyrių ir panašių dalykų. Žinant, kad nebuvo spėta taip lengvai suburti viso to, galų gale, visko daug – politikų perviliojimo ir panašių dalykų, tai tikėtis labai gero rezultato vis tiek turbūt būtų buvę naivoka“, – pridūrė politologė.
