„Mes tikrai nesiorientavome ir nesiorientuojame tiktai į lenkų tautybės rinkėją. Mes tikrai tikimės vienyti visus ir tikrai suprantame, kad rajonas didėja, į jį atvažiuoja iš visos Lietuvos ir jaunos šeimos ir žmonės. Mes tikrai žinome, kad už mus balsuoja ir lietuvių tautybės žmonės, ir ukrainiečiai, kurie čia gyvena, rusai. Pas mus ir sąraše buvo penkių tautybių asmenys“,– žurnalistams sekmadienį sakė W. Urban.
W. Urban taip pat akcentavo, kad antrasis mero rinkimų turas Vilniaus rajono savivaldybėje nėra istorinis.
„Tik nuo 2015 metų rinkimų procese atsirado atskiri mero rinkimai. Anksčiau rinkimai buvo tik vieno turo ir tarybos buvo renkamos kartu su merais. Tai tas partijos mero dominavimo istoriškumas – 8 metai, nėra toks didelis. Taip, šį kartą kiek pritrūko balsų laimėti iš pirmo turo, berods 3 proc. neužteko. Tačiau mes matome pirmo turo rezultatus, kurie nuteikia pozityviai“, – komentavo jis.
Kovo 5 d. vykusiame pirmajame savivaldybių merų ir tarybų rinkimų ture Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas Waldemar Urban surinko 46,63 proc. rinkėjų balsų, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Robert Duchnevič – 25,48 proc. balsų.
Antrasis turas Vilniaus rajono mero rinkimuose įvyko pirmą kartą, po dešimtmečius trukusio LLRA-KŠS valdymo. R. Duchnevičiui palaikymą pastarosiomis savaitėmis išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai iš konservatorių partijos, Vilniaus rajono Centro koalicijos atstovai bei visuomenininkas Andrius Tapinas, skiriantis didelį dėmesį kandidato R. Duchevič sėkmei prieš antrąjį rinkimų turą.
Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatus iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) gavo 6 mandatus (17,56 proc.). LLRA-KŠS turi pakankamai mandatų, kad jai nereikėtų koalicijos partnerių ir galėtų turėti daugumą savivaldybės taryboje.
