Kaip pažymima trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime, nuo 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėję Rusijos kariniai veiksmai padarė įtaką Europos Sąjungos valstybių (tarp jų ir Lietuvos) ir Rusijos bendradarbiavimui.
„Įvestos sankcijos Rusijai labai paveikė užsienio prekybos srautus (Lietuvos muitinėje įforminamų muitinės deklaracijų dėl prekybos su Rusija skaičius nuosekliai mažėja ir sudaro 13 proc. deklaracijų skaičiaus (2022 metų rugsėjį, palyginti su 2022 metų sausiu, importo deklaracijų skaičius buvo 3,2 karto mažesnis, eksporto – 1,7 karto mažesnis).
Atsižvelgiant į ateities perspektyvas, bendradarbiavimas su Rusija ilgą laiką greičiausiai mažės arba bus visiškai minimalus, todėl įvertinus tai, kad Lietuvos muitinės atašė Lietuvos ambasadoje Rusijoje kadencija baigėsi 2023 m. vasario 11 d., netikslinga skirti naujo specialiojo atašė Rusijoje. Finansų ministerija siūlo šią pareigybę panaikinti“, – rašoma dokumente.
Tuo metu pasibaigus JK išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos numatytam pereinamajam laikotarpiui, 2021 m. sausio 1 d. JK tapo trečiąja šalimi ir galutinai pasitraukė iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. taikoma įprastinė muitinės kontrolė, kai importo deklaracija pateikiama įvežant prekes (vietoje supaprastintos procedūros).
„Pažymėtina, kad prekybos su JK deklaracijų skaičius yra stabilus (2022 metais sudarė 12 proc. deklaracijų skaičiaus), o importuotojų ir eksportuotojų skaičius yra didelis: 2022 metais deklaracijas per mėnesį vidutiniškai pateikė 1313 importuotojų ir 931 eksportuotojas. Be to, papildomai kas mėnesį Lietuvoje įforminama apie 6 tūkst. mažos vertės siuntų iš JK.
Taip pat pažymėtina, kad 2022 metų sausį–rugsėjį Lietuvos muitinė iš JK pajamų ir muitinės tarnybos gavo 31 ir išsiuntė 294 administracinės pagalbos prašymus (į šį skaičių įeina ir prašymai dėl prekių kilmės) (palyginti 2020 metais gauti 78, išsiųsta 13 prašymų, 2021 metais atitinkamai 66 ir 186 prašymai).
Nuo 2021 metų reikšmingai padaugėjo Lietuvos muitinės siunčiamų administracinės pagalbos prašymų dėl nebaigtų eksporto ir tranzito procedūrų, nes Lietuvos muitinei reikia gauti patvirtinimą, ar prekės tikrai buvo įvežtos (importuotos) į JK muitų teritoriją. Tikėtina, kad bendradarbiavimo apimtys dėl nebaigtų muitinės procedūrų patikrinimo ir toliau didės.
Atsižvelgiant į JK ir Lietuvos užsienio prekybos apimtis, tikslinga aukštesniu profesiniu lygiu kuruoti procesus tarp JK ir Lietuvos muitinių, operatyviau keistis aktualia informacija, paspartinti praktikoje kylančių problemų, susijusių su muitinės formalumais, sprendimą, todėl Finansų ministerija siūlo Lietuvos ambasadoje JK įsteigti Muitinės departamento specialiojo atašė pareigybę. Atsižvelgdamos į bendradarbiavimo poreikį ir mastą, ir kitos ES valstybės turi arba planuoja turėti JK muitinės atašė (Vokietija, Nyderlandai, Airija, Prancūzija, Lenkija, Italija (nuo 2023 metų).
Taip pat atsižvelgiant į JK ambasados siūlymą ir Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupės sprendimą, Lietuvos muitinės atašė JK pareigybei bus pavestos funkcijos, susijusios su transporto klausimais, kiek tai susiję su prekių judėjimu.
Preliminariais skaičiavimais, specialiojo atašė JK išlaikymas per metus vidutiniškai kainuotų 34.500 eurų. Šiai pareigybei finansuoti būtų naudojamos lėšos, kurias Muitinės departamentas planavo naudoti 2023 metais Lietuvos muitinės atašė Rusijoje išlaikyti (9.500 eurų), kitos lėšos būtų skiriamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto asignavimų“, – dėstoma nutarime.
Galiausiai pastebima, kad šiuo metu matomas Lietuvos ir Ukrainos prekybinių santykių intensyvėjimas: muitinės deklaracijų dėl prekybos su Ukraina skaičius nuosekliai didėja – 2022 metais sudarė 9 proc. deklaracijų skaičiaus (2022 metų rugsėjį, palyginti su 2022 metų kovu, importo deklaracijų skaičius buvo 2,8 karto didesnis, eksporto – 8,4 karto didesnis; didėja importuotojų ir eksportuotojų skaičius – vidutiniškai 2022 metais per mėnesį deklaracijas pateikia 416 importuotojų ir 660 eksportuotojų).
„Nors šiuo metu dėl suprantamų priežasčių prekybos veikla su Ukraina yra gerokai sumažėjusi, tačiau pasibaigus karui prekybos mastai ne tik grįš į pradinį tašką, bet, atsižvelgiant į būtinybę atstatyti šalį po karo, prekybos apimtys neabejotinai išaugs. Taip pat bendradarbiavimo stiprinimo poreikis išaugs ne tik dėl artimiausiu metu padidėjusio prekybos masto, bet ir dėl Ukrainai ES suteikto šalies kandidatės statuto.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Finansų ministerija mano, kad tikslinga įsteigti Lietuvos muitinės atašė pareigybę Lietuvos ambasadoje Ukrainoje. Klausimas dėl muitinės atašė skyrimo būtų sprendžiamas pasibaigus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje.
Preliminariais skaičiavimais, specialiojo atašė Ukrainoje išlaikymas per metus vidutiniškai kainuotų 29.000 eurų. Priėmus nutarimo projektą, 2024–2026 metų valstybės biudžete Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai bus skirtos reikalingos lėšos.
Pažymėtina, kad naujų Lietuvos Respublikos muitinės atašė pareigybių steigimo klausimas buvo derintas su JK ir Ukrainos ambasadomis, taip pat 2023 m. sausio 25 d. siūlymas naikinti Lietuvos muitinės atašė pareigybę Rusijoje bei steigti naujas Lietuvos muitinės atašė pareigybes JK ir Ukrainoje svarstytas Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupės posėdyje. Pateiktiems siūlymams buvo pritarta“, – priduriama dokumente.
