Ketvirtadienį Lenkijos vyriausybė paskelbė artimiausiomis dienomis perduosianti Ukrainai pirmuosius keturis MiG-29 naikintuvus, naikintuvus žada perduoti ir Slovakija, o tai, L. Kojalos vertinimu, atspindi, kad Vakarų prioritetas – intensyvinti karinės paramos tiekimą Ukrainai.
„Slovakija seka Lenkijos pėdomis – Ukrainai bus perduoti sovietinės gamybos MiG-29 naikintuvai.
Tai atspindi Vakarų šalių prioritetą – intensyvinti karinės paramos tiekimą. Tad tokių proveržių pastaruoju metu buvo ne vienas (svarbi aplinkybė, kiek pažadėtos paramos – ir kada – realiai pasiekia Ukrainą. Ne visos tendencijos pozityvios).
Štai JAV nuo gruodžio 9 d. iki dabar skirta karinė pagalba sudaro 40 proc. visos paramos dydžio. Jungtinės Karalystės premjeras vasario mėnesį kalbėjo, kad per tris pastaruosius mėnesius skyrė daugiau, nei per visą laiką iki tol nuo invazijos pradžios.
Lūkestis – ši ginkluotė padės Ukrainai rengiant kontrataką. Jos tikslas – išvaduoti kiek įmanoma daugiau okupuotų žemių, šiuo metu sudarančių apie 17 proc. Ukrainos teritorijos“, – penktadienį feisbuke rašė politologas.
Bet, anot jo, jaučiasi ir Vakarų noras paramos intensyvinimą sieti su būsimomis derybomis dėl taikos.
„Vakarų šalyse – viešose kalbose, taip pat mano neformaliuose susitikimuose Miunchene ir pašnekiuose Vašingtone – jaučiasi sentimentas sieti intensyvų paramos tiekimą su būsimosiomis derybomis. Kitaip tariant, Ukrainos sėkmė fronte turi sukurti kiek įmanoma palankesnes sąlygas prasidėti deryboms. Tam tikru atskaitos tašku netgi gali tapti NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje liepos mėnesį“, – pridūrė L. Kojala.
„Tą sąlygoja materialios aplinkybės: Vakarų parama esamomis apimtimis nėra tvari. Amunicijos ir ginkluočių sistemų ištekliai senka. JAV milijardiniai paramos paketai, kuriuos laidavo Kongresas, gali būti išnaudoti dar vasarą – ir susitarti dėl naujų nebus taip paprasta.
Bet nepaneigiamas ir bendresnis politinis aspektas – nenorima net svarstyti apie karą, kuris gali tęstis kone neribotą laiką (nors istoriniai precedentai įspėja: tokie intensyvūs karai dažnai arba baigiasi labai greitai, arba nusitęsia ilgai).
Išlieka daug nežinomųjų. Pačių ukrainiečių pozicija dėl bet kokių derybų bus lemiama – ir sąlygojama ne tik politinės valios, bet ir pačių kovotojų nusiteikimo (principas nieko apie ukrainiečius be ukrainiečių – tebegalioja). Ukrainos kontratakos sėkmės mastas neabejotinai keis politines kalkuliacijas“, – toliau dėstė politologas.
Sunku, anot jo, manyti, kad Vakarų intencijos skatinti derybas savaime sąlygos Kremliaus požiūrį – kol kas esą net ir kalbantieji apie paliaubas pripažįsta, jog Rusijos režimas nerodo jokio ketinimo sėsti prie derybų stalo.
„Neabejotinai žvilgsniai kitą savaitę kryps į Kiniją – Xi susitikimas su Putinu indikuos, ar Pekinas ketina toliau plėtoti savo „taikos“ diplomatiją (po tarpininkavimo Saudo Arabijos ir Irano diplomatinių santykių atkūrimui). Tik nėra jokio pagrindo manyti, kad Kinijos siekiai linkę bent iš dalies atspindėti Vakarų, ar juo labiau Ukrainos (su kuria kontakto nuo pat invazijos pradžios praktiškai nėra), prioritetus“, – savo įrašą feisbuke užbaigė L. Kojala.
