Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dar papildomai tris mėnesius vykdyti tyrimą dėl „Ignitis“ akcijų turinčio finansų viceministro Gedimino Norkūno elgesio yra „mažų mažiausiai keistas“.
Socialdemokratai dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje kreipėsi į VTEK ir paprašė ištirti, ar energetikos ministras Dainius Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas, tiesiogiai kuravęs „Ignitis grupės“ veiklą, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų paaiškėjus, kad abu nedeklaravo turimų bendrovės „Ignitis grupė“ akcijų.
„Konservatorių deleguotų ministro ir viceministro nesiskaitymas su skaidrumo principais, kuomet abu nuo visuomenės slėpė, kad turi „Ignitis“ akcijų, pasėjo daug abejonių. Taigi išsyk kreipėmės į VTEK. Gruodį VTEK tyrimo dėl D. Kreivio nusprendė nepradėti, o šį ketvirtadienį mums pranešta, kad dėl G. Norkūno tyrimas pratęsiamas iki birželio pabaigos. Valstybės ir visuomenės interesas – greitai situaciją ištirti ir taip užkirsti kelią galimiems tolesniems pažeidimams“, – Eltai sako V. Blinkevičiūtė.
Todėl LSDP pirmininkė akcentuoja, kad toks ilgas VTEK tyrimas prie aiškumo ir skaidrumo tikrai neprisideda.
„VTEK sprendimai yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, D. Kreivys, sulaukęs neigiamų VTEK išvadų, jog supainiojo viešus ir privačius interesus, 2011 metais buvo priverstas atsistatydinti iš ūkio ministro pareigų Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje“, – primena ji.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rašte, kurį gavo ELTA, LSDP informuojama, kad atliekamo tyrimo dėl finansų viceministro G. Norkūno elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms atlikimo terminą pratęsia iki 2023 m. birželio 21 d.
VTEK nurodo, kad atliekant tyrimą vertinama, ar pagal G. Norkūnui priskirtą veiklos sritį kuruodamas AB „Ignitis grupė“ veiklą, jis dalyvavo su bendrove, kurios akcijų dalį valdo, susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir, ar tokia veika nepažeidė draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su deklaruojančio asmens privačiais interesais.
VTEK nurodo, kad atliekant tyrimą, kartu nagrinėjamos privačių interesų deklaravimo aplinkybės ir vertinama, ar nustatyta tvarka privačių interesų deklaracijoje nenurodęs egzistuojančių privačių interesų, atsiradusių sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“, G. Norkūnas nepažeidė Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį VTEK nutarė ištirti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.
Tyrimo metu nagrinėjama, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinama, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.
Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.
