Delfi kalbinta A. Mažeikienė pasakojo, kad turi tris vaikus – hiperaktyvų sūnų aštuntoką ir du antrokus, kurių vienas – nerimastingas.
Dar sausio mėnesį, pasak mamos, vieną iš vaikų – sūnų aštuntoką – buvo nuspręsta perkelti į kitą klasę dėl patyčių prieš mokinę.
„Mažą mergaitę, mažo ūgio klasiokę vadino maža mergaite“, – pasakojo A. Mažeikienė.
Tai, anot jos, buvo trečias sūnaus perkėlimas į kitą klasę.
„Aš įtariu čia yra tai, kad mūsų direktorė yra nelabai pati aukšto ūgio. Mano vaikas yra metro aštuoniasdešimt, mergaitė yra gal apie metro keturiasdešimt, aštuntokė. Ir tas „maža mergaitė, maža mergaitė“, manau, kažkaip asmeniškai užkabino ir pačią mūsų direktorę, ji mano vaiką išvadino nusikaltėliu, nes tyčiotis iš žmonių yra nusikaltimas“, – toliau dėstė Ana ir vertino, kad situacija iš esmės absurdiška.
Sūnų, anot jos, dėl situacijos ir streso net išbėrė.
Galiausiai vaikas, anot mamos, buvo perkeltas į kitą klasę, bet esą bent į tą, į kurią vaikas norėjo būti perkeltas.
Vėliau mokykla, pasak A. Mažeikienės, dėl sūnaus elgesio atsiuntė trišalio susitarimo projektą ir reikalavo jį pasirašyti.
„Nunešus tą susitarimą vaikų teisėms, buvo nustatyti keturi vaikų teisių pažeidimai. Manęs reikalavo paimti pažymą dėl nuotolinio mokymo, kad, atsiradus bet kokiam nusiskundimui dėl mano vaiko elgesio, jis bus išsiųstas nusiraminimo laikotarpiu mokytis namuose. Būtinai turi sėdėti pirmame suole per visas pamokas, per ilgąją pertrauką būtinai turi eiti į biblioteką arba pas ūkvedį ir leisti laiką ten.
Tiesiog – visokių absurdų, kad vaikas nepatogus, kad neturėtų draugų, kad būtų atskirai. Aišku, viską prisidenginėjo, kad čia vaiko labui, pamatysit, jam bus ramiau“, – pasakojo pašnekovė.
Kaltina šmeižtu ir neadekvačia reakcija
Po to, kai susitarimo projektą įvertino vaiko teisių apsaugos specialistai, mokyklos administracija, anot mamos, ėmė kerštauti. Esą jai neišleidus kito savo vaiko, antroko sūnaus į svečius, šis supyko, o mokykla tai suformino kaip smurtą šeimoje.
Visi trys jos vaikai, vaiko teisių apsaugos specialistams įvertinus, kad namuose nesaugu, laikinai turėjo gyventi pas senelį, pasakojo A. Mažeikienė.
„Aš atvykau į vaiko teises pasiaiškinti, man labai daug detalių nepasakojo, tiesiog vienas vaikas pranešė apie tai, kad namuose smurtaujama, kad yra mušami visi vaikai“, – įvykius perpasakojo mama.
Ji neigė, kad smurtavo prieš vaikus.
„Absoliučiai, <...> tikrai niekas nieko nemuša“, – kalbėjo mama ir tikino, kad vėliau, nepasitvirtinus įtarimams dėl smurto, visiems vaikams buvo leista grįžti namo.
Paklausta, ar neplanuoja vesti vaikų į kitą mokyklą, jeigu nėra patenkinta santykiais su administracija, jaučia įtampą, pašnekovė atkirto, kad ne jų šeima turėtų keisti mokyklą.
„O tie asmenys, kurie kelia įtampą vaikams, kurie šmeižia, neadekvačiai reaguoja“, – kalbėjo A. Mažeikienė.
Dėl progimnazijos administracijos, jos nuomone, netinkamo elgesio gyventoja žadėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
„Neturi tokie žmonės dirbti mokykloje su vaikais“, – vertino A. Mažeikienė.
Batulevičius: bus sprendžiama dėl pagalbos vaikui ir šeimai
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius patvirtino, kad tarnybai situacija, susijusi su šia šeima, yra žinoma, į informaciją apie galimą smurtą, pasak jo, buvo reaguota iš karto.
„Buvo reaguota iš karto vos tik sulaukus informacijos, kad vaikui gali būti reikalinga pagalba. Vaiko teisių gynėjai nedelsiant susisiekė su vaiko šeima ir vertino, kokios pagalbos šeimai gali reikėti bei ją inicijavo“, – atsakyme Delfi tikino G. Batulevičius.
Šiuo metu, anot jo, „planuojamas tarpžinybinis pasitarimas, kurio metu specialistai dalinsis įžvalgomis, žiniomis ir bus sprendžiama dėl tolimesnės kompleksinės ir tikslingos pagalbos vaikui bei šeimai teikimo“.
„Vaiko teisių gynėjai visuomet yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada bendraujame su vaiko šeimos nariais, vertiname situaciją šeimoje, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti.
Ištikus krizinei situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.“, – dėstė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.
Tarnyba, pasak jo, siekia, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinta.
„Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112“, – nurodė G. Batulevičius.
Komentarų apie A. Mažeikienės minėtą trišalio susitarimo projektą, kurį, teigiama, Vaiko teisių apsaugos tarnyba užginčijo, G. Batulevičius nepateikė.
Progimnazija: svarbu vaikus apsaugoti nuo grėsmių
Savo ruožtu Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija atsisakė komentuoti minėtą situaciją.
Anot mokyklos, „labai svarbu apsaugoti vaikus nuo grėsmių, kurių viena galėtų būti skleidžiama nepalanki vaikų gerovei informacija, ypač jei ji siejasi su asmeniniais vaiko duomenimis“.
„Mokykla rūpinasi visų čia besimokančių vaikų gerove ir jų ugdymosi proceso sėkme. Organizuodami prasmingas ir turiningas mokymosi veiklas stengiamės kartu kurti kiekvienam vaikui ir darbuotojui palankią, palaikančią ir draugišką aplinką. Jei susiduriame su sudėtingesniais atvejais, visada reaguojame nedelsdami, priimant vaikų interesams geriausius sprendimus ir būtinai bendradarbiaujame su tėvais, kitomis padedančiomis institucijomis.
Norint užtikrinti sėkmingą ugdymosi procesą labai svarbu apsaugoti vaikus nuo grėsmių, kurių viena galėtų būti skleidžiama nepalanki vaikų gerovei informacija, ypač jei ji siejasi su asmeniniais vaiko duomenimis.
Atsižvelgiant į šiuos siekius ir vadovaujantis duomenų apsaugos taisyklėmis negalime komentuoti konkrečių atvejų.
Mokyklos pedagogai ir specialistai yra atviri bendradarbiavimui su kiekviena šeima ir partneriais“, – taip į klausimus, adresuotus progimnazijos direktorei Jurgitai Nemanienei, atsakė progimnazijos raštinė.
Į klausimus apie santykius su šeima, vieno iš vaikų perkėlimą į kitą klasę, galimas patyčias, trišalį susitarimą, įtartą smurtą šeimoje progimnazija atsakymų nepateikė.
