Konservatorius Rakutis: tai moralinis klausimas
Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas, istorikas Valdas Rakutis laidoje pripažino, kad iniciatyva tikrai nėra nauja.
„Ir berods 2018 metais mano kolegos L. Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis taip vadinamą dekomunizacijos įstatymą buvo pateikę. Bet kaip ir tada, taip ir gerokai anksčiau, tam nebuvo politinės valios. Ir labai suprantama, kodėl tos valios nebuvo, nes kalba buvo ne apie kažkokius abstrakčius žmones, seniai mirusius praeityje, bet apie tuos, kurie gyvena ir veikia mūsų visuomenėje“, – teigė konservatorius.
Žinių radijo eteryje paklaustas, ar mano, kad politinės valios atsirado dabar, V. Rakutis dėmesį atkreipė į moralines priežastis.
„Nes jeigu mes to nepadarome, pasakome, kad Komunistų partija veikė ne visai gerai, bet gal ir nelabai gerai... (…) Žinote, čia yra susiję su labai konkrečiais žmonėmis, su jų tam tikru vertinimu. Nes iš tikrųjų Sąjūdžio laikais buvo iškelta tautos vienybės idėja, jos įtakoje susikūrė Sąjūdis, kurio įtakoje taip pat veikė nemaža dalis Komunistų partijos narių. Šio klausimo kėlimas visada buvo priimamas kaip visuomenės skaldymas“, – teigė parlamentaras.
Jis pridūrė, jog visuomenės skaldymo aspektas keliamas gana pamatuotai.
„Tai turbūt kiekvienoje šalyje sukeltų diskusijas. (…) Mūsų valstybė pasirinko kelią nekelti konfrontacijos, turime mes ir nemažai naudos iš to. Bet paskutiniu metu, kada iškilo šis klausimas, ypatingai karo Ukrainoje kontekste, tai nuo 2022 metų ryžtingas laikotarpis vėl iškėlė tuos klausimus.
Ir mes apsižiūrėję pamatome, kad Lietuvos Komunistų partija (…) per visas represijas taip ir liko nuošalyje. Mes teisėme įvairius vykdytojus, liaudės gynėjus, stribus ar dar kažką, bet patys pagrindiniai vadovai liko tokiame šešėlyje. Ir kai kuriais atvejais netgi liko su neaiškiais įvertinimais“, – tikino TS–LKD atstovas V. Rakutis.
Pašnekovas dar kartą pabrėžė, jog vien dėl moralinių priežasčių reikia paaiškinti, kad toks kolaboravimas su valdžia, kurio lygmuo turi būti išskirtas, turi būti pasmerktas.
„Nes priešingu atveju, mes iš vienos pusės kalbame apie visuomenės susitelkimą, pilietinį pasipriešinimą, kai tuo tarpu žmonės, kurie rimtai kolaboravo su okupantais, jie taip ir liko nenubausti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. Rakutis.
Politikas dar pridūrė, jog šis klausimas – moralinis, todėl būtina nuosekliai laikytis savo pozicijų.
V. Rakutis teigė, jog klausimas dėl galimų „baudimų“ kol kas lieka neatsakytas.
„Bet visų pirma turi būti pasmerkimas, reikėtų pradėti nuo to. Nes jeigu mes nepasmerkiame, tai kaip ir sakome, kad gal nebuvo labai ir blogai. (…) Nieko nedaryti, kaip realiai irgi negalima, nes tada dingsta pati teisingumo sąjunga“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi TS–LKD atstovas Seime, istorikas V. Rakutis.
Genzelis: kodėl reikia kelti chaosą?
Signataras, filosofas prof. Bronislovas Genzelis Žinių radijo laidoje pripažino, kad Lietuvos Komunistų partijai priklausė ir pats, to niekada neneigė. Jam kilo ir klausimų, kodėl TS–LKD atstovai dabar siūlo šią idėją.
„Buvau mėginamas šalinti. Bet yra kitas dalykas – man daug minčių dabar kyla. Kodėl Lietuvai reikalinga kelti chaosą? (…) Aš abejoju, kad siekia (morališkai įvertinti, aut. p.). Pirmoje eilėje šiems iniciatyvos autoriams siūlyčiau pasitikrinti pas psichiatrą. (…) Kodėl jie patys konservatoriai įslaptino KGB sąrašus?“ – klausimą kėlė B. Genzelis.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas B. Genzelis šį pasiūlymą apibūdino kaip „raganų medžioklę“.
„O po priedanga ne tik raganų medžioklė, bet ir siekis Lietuvoje kelti chaosą“, – Žinių radijo laidoje sakė signataras, filosofas prof. B. Genzelis.
Istorikas Kasparavičius: būdavo tokia pomirtinė egzekucija
XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius Žinių radijo eteryje papasakojo, koks buvo Lietuvos komunistų partijos vaidmuo.
„Kalbėdami apie Komunistų partijos turėtume pradėti šnekėti nuo 1918–1919 metų. Nes būtent tuo laikotarpiu jos grėsmė iškilo, išryškėjo ir ji veikė kaip tuometinės Rusijos Komunistų partijos bolševikų filialas Lietuvoje. Jis žymia dalimi sąlygojo bolšvekinę invaziją į Lietuvą 1919 metais.
Mes, kaip žinia, Nepriklausomybės kare tą partiją nugalėjome. Bet vėliau per visą tarpukarį, kaip Tarybų Sąjungos Komunistų partijos filialas veikė pogrindyje. (…) Ir ji buvo nelegalioje padėtyje, mes su ja visą laiką kovojome“, – Žinių radijo eteryje pasakojo istorikas A. Kasparavičius.
Jo teigimu, Lietuvos Komunistų partija kaip instrumentu Josifas Stalinas pasinaudojo 1940 metų birželį, okupuodamas ir aneksuodamas Lietuvą.
„Jis tą Komunistų partiją kaip ir ištraukė iš pogrindžio, iškeldamas ją į pirmas politines eiles, legalizuodamas aneksiją, kaip jis įsivaizdavo. (…) Po 1945 metų Lietuvos Komunistų partija veikė kaip Sovietų sąjungos instrumentas“, – teigė istorikas.
XX a. istorikas A. Kasparavičius taip pat priminė, jog pusė signatarų – Lietuvos Komunistų partijos nariai.
„Tai čia ir iškyla klausimas. Iš viso ši iniciatyva yra verta istorinio, akademinio požiūrio. Nes tai yra pakankamai įdomus reiškinys – savotiškas ritualas. Mes turime suvokti, kad politika be ritualo neišsiverčia, politika ir yra ritualai. Ir kuo visuomenės, bendruomenės yra primityvesnės, tuo ritualai labiau primityvūs“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi istorikas.
A. Kasparavičius laidoje sakė, kad indėnai savo priešininkams nurėždavo skalpus, viduramžiais valdovai ir karaliai iškasdavo savo priešų lavonus, juos iš naujo nuteisdavo.
„Būdavo tokia pomirtinė egzekucija. Geriausiai žinomas atvejis turbūt yra XVII amžiaus antroje pusėje Londone, kada britų revoliucionieriaus Oliverio Kromvelio kūnas buvo iškastas praėjus trejiems metams po mirties. Šiuo atveju konservatoriai po 33 metų siūlo. XVII amžiaus viduryje britai buvo kiek protingesni, tai jo po trejų metų iškasė, nuteisė, nukirto jam galvą, kūną pakorė, o galvą ant baslio pasmeigtą laikė dar 20 metų.
Nemanau, kad tai yra kažkoks modernus politinis mąstymas, liberalus, ar panašiai. Man kyla klausimas – kaip tokios idėjos po 33 metų, kai pati partija turėjo iniciatyvas, daugumą 1990–1992 metais ir vėliau, turėjo daugybę progų“, – stebėjosi istorikas A. Kasparavičius.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas pabrėžė, jog kyla ir dar vienas klausimas – dar svarbesnis.
„Tai yra juridinis ir principinis dalykas. Pirmas dalykas juridinis – kaip tada būtų su mūsų Nepriklausomybės aktu ir tais signatarais, jų juridiniu statusu. Nes jeigu atsiduria apie 30–40 procentų nusikaltėlių sąrašuose.
Bet dar blogiau yra ne tai, o tai, kad iš esmės reikėtų pakartoti ir 1661 metų ritualą Anglijoje. Nes Antakalnio kapinės per pusę taptų nusikaltėlių kapinėmis“, – ironizavo laidos „Dienos klausimas“ eteryje dalijosi istorikas.
A. Kasparavičius tikino, jog jei Seimas pripažins, jog Lietuvos Komunistų partija buvo nusikalstama organizacija, tai kalbama vis tiek apie žmones, nes be jų organizacija neįmanoma.
„Tada mes kalbame grynai apie juridinę fikciją, tada tai yra pasityčiojimas iš teisės, o tai būtų dar blogiau“, – pabrėžė istorikas.
Įžvelgia norą paslėpti dabartines problemas
A. Kasparavičius TS–LKD atstovų pasiūlyme įžvelgė ir norą pasiruošti rinkimams. Nes po savivaldos rinkimų, anot pašnekovo, partija yra susilpnėjusi. Jis taip pat įžvelgė norą ir „uždengti“ Seime kilusį skandalą dėl buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus, kuris įtariamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
„Manyčiau, kad tai yra eilinis bandymas, pasinaudojant porą naivesnių konservatorių, (…) bet ji turi labai aiškią paskirtį pridengti visą eilę problemų“, – savo poziciją Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pateikė istorikas A. Kasparavičius.
