Be to, parlamentarai siūlo papildyti teisės aktus keletu pasiūlymų. Vienas jų – jau kurį laiką Seime aptariama iniciatyva viešinti su Rusija ir Baltarusija ekonominius ryšius tebevystančius verslus.
Visgi, pastarąją pataisą nutarta tobulinti – politikai siūlo viešinti tik tuos juridinius asmenis, kurie yra susiję arba valdomi politikų.
NSGK komitetas žada grįžti prie šių įstatymų po Seimo teisininkų išvadų ir pastabų.
Siūlo viešinti politikų verslus, kurie tęsia veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje
Seimo NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymas papildyti įstatymą, numatantį ribojamąsias priemones dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, sulaukė nevienareikšmiškų reakcijų. Politikas registravo pataisą, kuria siūloma viešai skelbti informaciją apie verslus, vis dar tęsiančius ekonominius santykius su Maskva ir Minsku. Tokią iniciatyvą jis pavadino „reputacijos gelbėjimo planu“.
„Valia ir idėja yra viešinti subjektus, kurie turi ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija“, – NSGK posėdžio metu teigė jis.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė iniciatyvą įvertino rezervuotai. Nors idėjiškai palaikė L. Kasčiūno mintį, pasak jos, siūlymas neatitinka ribojamųjų priemonių sąvokos. Be to, jai pritrūko aiškumo – siūlyme numatyta, kad viešinamos informacijos turinį ir apimtis turėtų nustatyti Vyriausybė.
„Nelabai aišku, kai mes taip apibrėžiame, kas yra ekonominiai ryšiai ir jų plėtojimas su Rusija ir Baltarusija. Ar tai bus 50 proc. nuosavybės, ar tai bus konkrečios vienos siuntos pervežimas? Jeigu jau būtų judama ir manytumėte, kad turėtų judėti toks ribojimas į įstatymą – tada kils klausimas, kad (...) mes iki šiol nesuprantame, kokia yra apimtis ir kad tas turinys to, ką norima atskleisti ir viešinti“, – nurodė ji.
Visgi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas pasiūlė konkretizuoti L. Kasčiūno idėją ir svarstyti viešinti verslus, valdomus arba susijusius su politikais. Pastarasis siūlymas sulaukė NSGK narių palaikymo.
„(Siūlau – ELTA) politikų ir su politikais susijusius verslus viešinti – matyt, klausimas ir išsispręstų. Jeigu žmogus dalyvauja politikoje – nesvarbu, kad ir savivaldybės tarybos narys – bet jis turi verslą su Rusija, tai visuomenė turi teisę žinoti“, – tvirtino S. Skvernelis.
Svarsto stabdyti pilietybės suteikimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams procesus, uždrausti įsigyti NT
Tarp kitų politikų pasiūlymų – idėja riboti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams procedūras. Taip, pasak NSGK pirmininko, būtų užtikrinti nacionalinio saugumo interesai.
„Siūloma laikinai sustabdyti prašymų dėl pilietybės suteikimo priėmimą“, – siūlymo esmę, kuriam komiteto nariai pritarė, įvardijo L. Kasčiūnas.
Be to, komitetas pritarė siūlymui uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei verslams šalyje įsigyti nekilnojamojo turto (NT). Pasak L. Kasčiūno, pastarojo ribojimo imtis yra būtina vertinant pastarųjų metų statistikas: 2020 m. Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 632 NT objektus, 2021 m. – 786, 2022 m. – 699.
Komitetas ir URM pritarė tokiam siūlymui, tačiau J. Neliupšienė siūlė numatyti išlygą tiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie turi institucijų išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.
Įstatymo projekte – didesnės baudos už sankcijų pažeidimus, nacionalinių ribojimų įtvirtinimas
URM praėjusią savaitę Seimui pateikė Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti griežtesnes bausmes už ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip pat siūloma įtvirtinti tam tikras nacionalines sankcijas.
Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti nuo 50 iki 100 proc. prekių ar paslaugų, kurios buvo sankcijų pažeidimo dalykas, vertės. Tačiau tokia bauda turėtų būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tada skiriama bauda siektų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Už pakartotinį nusižengimą arba didesnė nei 100 tūkst. eurų vertės nusižengimą būtų skiriama iki 5 proc. metinių pajamų siekianti bauda. Be to, numatoma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą.
Tuo metu administracinių nusižengimų kodekse būtų padidintos baudos už pakartotinius tiek tarptautinių, tiek nacionalinių sankcijų pažeidimus. Už ribojamųjų priemonių pažeidimus numatoma taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Įstatymų pakete numatomi pokyčiai, susiję ir su nacionaliniu lygiu taikomų ribojamosiomis priemonių reglamentavimu. Siūloma atskirais teisės aktais įtvirtinti šiuo metu taikomas sankcijas dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Taip pat norima drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Šias nacionalines sankcijas Lietuva taiko jau dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą.
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
