ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą buvusios Visagino merės D. Štraupaitės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nurodžius, kad politikei uždrausta būti renkamai mere, kovo 9 d. VRK pašalino partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovę D. Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų, kuriuose ji tuomet jau buvo patekusi į antrą turą. Tiesa, situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus. Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
Į panašią situaciją buvo patekęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Anykščių rajono merus K. Tubis. Panevėžio apygardos teismui vasario d. nusprendus, kad politikas yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino K. Tubį iš Anykščių rajono mero rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.
Po šių istorijų Seimo nariai – tiek opozicijos, tiek ir valdančiųjų atstovai – ėmė piktintis VRK veikla. Vieni pradėjo kalbėti apie būtinybę rengti naujus merų rinkimų Anykščiuose ir Visagine, kiti ėmė kelti abejones dėl dabartinės VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės galimybių toliau eiti pareigas.
Problemų mato ir įstatymuose, ir VRK veikloje, ir teismų sprendimuose
Eltos kalbintas Vilniaus universiteto teisės mokslų daktaras, profesorius Vytautas Nekrošius tvirtino manantis, kad K. Tubio ir D. Štraupaitės istorijos rodo, jog problemų ar spragų yra pernai įsigaliojusiame Rinkimų kodekse, ir VRK veikloje, ir teismų darbo praktikoje.
„Negalima pagal principą „greičiau, greičiau“ priiminėti įstatymą, kuris reguliuoja visus rinkimus, paleisti jį po dviejų mėnesių nuo priėmimo, neatlikus normalios analizės. Žiūrėkite, žmonės techniką išbando, atlieka kritinius testus, pažiūri, kaip veikia, o čia paleido įstatymą ir dabar matome, kad yra skylių, nesureguliuotų situacijų.
Tada įsijungia VRK, kurioje daugiau politikos negu rinkimų organizavimo – tos problemos dar labiau užaštrinamos. O ir pirmųjų instancijų teismai nesužibėjo, aiškindami savo pačių priimtus sprendimus“, – situaciją vertino teisininkas.
V. Nekrošius akcentavo, kad teismai savo apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat sprendimų išaiškinimus, bausmes turi formuluoti labai aiškiai, atskirdami valstybės tarnautojo ir valstybės politiko sąvokas.
„Vien tas faktas, kad asmuo yra nuteistas, dar nereiškia, kad jis negali dalyvauti rinkimuose, nes pasyvioji rinkimų teisė yra viena iš bazinių teisių. Tai čia matyt tik už tam tikrus nusikaltimus galima būtų neleisti dalyvauti rinkimuose, tarkime, kaip R. Pakso atveju, kai buvo sulaužyta priesaika.
Bet bet kokiu atveju, jeigu yra manoma, kad už kažkokį nusikaltimą asmuo negalėtų dalyvauti rinkimuose, tai tas turėtų būti labai aiškiai bausmėje parašyta“, – pažymėjo profesorius.
V. Nekrošius neslėpė, kad jį K. Tubio ir D. Štraupaitės istorijose nustebino ir VRK sprendimai, tai yra politikų, kurie jau yra patekę į antrą rinkimų turą, šalinimas iš rinkimų. Jo teigimu, teisine prasme, tai yra nepateisinama, nepagrįsta, mat tokiais atvejais ignoruojama dalies rinkėjų valia.
Teisininko manymu, atėjo laikas kalbėti apie VRK sudarymo principų keitimą, numatant, kad komisijoje partijų deleguotų narių būtų mažiau.
„Reikia rimtai pagalvoti apie VRK formavimo principų keitimą, kad ji iš politinės institucijos, kokia ji dabar yra, kadangi dauguma narių yra partijos deleguoti asmenys, o jiems, pirmiausia, rūpi jų partijos reikalai, būtų paversta į rinkimus organizuojančia nepriklausomų kompetentingų asmenų struktūra. (...) Partijos gali deleguoti savo narius į VRK, bet jų turi būti komisijoje absoliuti mažuma“, – aiškino V. Nekrošius.
VRK tampo atpirkimo ožiu
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigė manantis, kad teisinis chaosas K. Tubio ir D. Štraupaitės atvejais kilo dėl teismų kaltės.
„Mano požiūriu, kalti yra teismai, jie nevykdo teisingumo, priima nelogiškus, vienas kitam prieštaraujančius sprendimus“, – Eltai sakė D. Žalimas.
Anot jo, akivaizdu, kad teismai skirtingai interpretuoja mero pareigas bei galimybes apkaltinamąjį nuosprendį išgirdusiam asmeniui apriboti teisę būti renkamam meru. Deja, pasak D. Žalimo, dėl to kenčia VRK, kuri, buvusio KT pirmininko tvirtinimu, tik vadovaujasi teismų sprendimais ir sprendimų išaiškinimais.
„Man susidaro įspūdis, kad teismai šalinasi nuo savo pareigų vykdymo, jei turėtų vykdyti teisingumą ne formaliai, o būtent spręsti bylą teisingai, tinkamai ir teisingai išaiškinti sprendimų pasekmes. Dėl to VRK tampa atpirkimo ožiu“, – komentavo teisininkas.
Beda pirštu į įstatymus ir ragina padėti VRK
Eltos kalbintas advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus, paklaustas apie teisinį chaosą K. Tubio ir D. Štraupaitės istorijose, bedė pirštu į rinkimus reglamentuojančius įstatymus. Teisininko įsitikinimu, jie yra painūs, neaiškūs ir dėl to kyla teisinių kolizijų.
„Pas mus tų įstatymų, liaudiškai sakant, yra devynios galybės ir jie tarpusavyje nėra nei suderinti, nei juos įmanoma suderinti, nes jų yra tiesiog per daug. Kai kurie įstatymai yra per detaliai reglamentuojantys, neaiškiai reglamentuojantys. Tam tikra prasme yra džiunglės ir tose džiunglėse susigaudyti ir pačiai VRK, ir mums, piliečiams, darosi be galo sunku. Matyt, siekiant išvengti tokių neaiškumų, reikėtų atsisėsti ir pasižiūrėti į įstatymus. Būtų idealu, jei po šių rinkimų VRK inicijuotų svarstymus, kurios vietos įstatymuose yra neaiškios“, – aiškino G. Bartkus.
Jis ragino neskubėti kaltinti VRK dėl kilusio teisinio chaoso. Advokato manymu, akivaizdu, kad komisijai trūksta teisinių ekspertinių gebėjimų tinkamai įvertinti sudėtingesnes situacijas rinkimuose, tad, kaip teigė G. Bartkus, praverstų imtis netradicinių sprendimų, pavyzdžiui, paskirti VRK teisininkų ekspertų grupę, kurie konsultuotų komisiją.
„Matyt, galima būtų galvoti apie specialios teisininkų grupės sukūrimą, ekspertų iš šalies pritraukimą, kurie galėtų iš karto padėti VRK susigaudyti ar padėti, aiškinant teisės aktus. Rinkimų teisė yra pakankamai sudėtinga dar ir todėl, kad mes čia turime Konstitucijos normas, kurias reikia interpretuoti, teises, susijusias su tarptautiniais dokumentais, tai yra teisė dalyvauti politiniame gyvenime“, – svarstė teisininkas.
