G. Landsbergis interviu buvo paklaustas, kas galėtų perimti dabartinio Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo įgaliojimus. „Yra sakančių pasilikti su J. Stoltenbergu, nes jis puikiai dirba. Žinome, kad visi juo pasitiki. Tačiau esame demokratinė institucija, paisanti demokratinių taisyklių. Būtina surengti rinkimus (...). Lietuva turi galimą kandidatą – mūsų premjerę I. Šimonytę“, – tvirtino ministras.
Politikas taip pat kalbėjo apie būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir jo dalyvių lūkesčius – G. Landsbergio teigimu, daugelio Aljanso šalių narių, taip pat Ukrainos lūkesčiai yra labai dideli, o kitos šalys šiuos lūkesčius norėtų pamažinti. Konkrečiai paminėdamas Baltijos šalis, ministras nurodė, kad čia norima „daugiau karių, oro gynybos ir didesnio NATO pastebimumo“.
Paklaustas apie galimą Ukrainos narystę Aljanse, G. Landsbergis nurodė, kad sutarimo kol kas nėra, tačiau esama tikrumo, jog šiai šaliai turi būti atvertas „politinis kelias“ stojimo link. Tuo metu dėl Švedijos narystės, anot ministro, nebegalima spręsti tik dvišaliu būdu, kalbantis tik Švedijos ir Turkijos atstovams. „Iš pradžių manyta, kad sprendimo reikėtų ieškoti dvišaliu būdu. Tačiau dabar matome, kad tai veikia visus. Tai veikia patį Aljansą. Pamatysite kur kas aktyvesnius J. Stoltenbergo komentarus“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Ministras interviu dar kalbėjo apie Kinijos įtaką ir būtinybę mažinti savo priklausomybę nuo šios šalies. Jis pabrėžė, kad Lietuvos pavyzdys atremiant Pekino spaudimą rodo, jog įmanoma atsilaikyti sulaukus sąjungininkų pagalbos.
