Klausiamas apie D. Šakalienės jam mestus kaltinimus dėl Vokietijos brigados sabotavimo, Lietuvos diplomatijos vadovas Eltai teigė nekomentuosiąs „žmogaus, kuris be šaltinių, be citatų šneka dalykus“. Be to, ministras D. Šakalienę pavadino Vokietijos socialdemokratų „atstove spaudai“.
Pasak parlamentarės, tokie ministro pasisakymai pasižymi „patyčių tonu“, o pelnytos kritikos atmetimas „parodo viską, kas blogai su ministro diplomatija“.
„Paradoksalu, kai užsienio reikalų ministras teigia esą neturiu šaltinių, ir tuo pat metu vadina mane Vokietijos socialdemokratų atstove spaudai. Patyčių tonas iš ministro, menkinant mano bendravimą su SPD lyderiu Larsu Klingbeilu ar socialdemokratais Vokietijos Gynybos ministerijoje, gal ir daro kam įspūdį Lietuvoje, bet tikrai nedaro įspūdžio mūsų partnerių sostinėse, o bet kokios kritikos atmetimas kaip darbo prieš Lietuvos interesus tik parodo viską, kas blogai su mūsų ministro diplomatija. Taip kovodamas, ministras gali pasiekti Pyro pergalę“, – Eltai teigė politikė.
„Ir šiaip nežinau kokiame pasaulyje gyvena ponas Landsbergis, kad su mūsų partneriais jis kovoja“, – pridūrė ji.
D. Šakalienė akcentuoja, kad tokia G. Landsbergio laikysena – nėra vienetinis atvejis. Pasak jos, tai panašėja į nuolatinį „užsienio reikalų ministro veikimo būdas“.
„Asmeninės ambicijos ir konfliktas vietoje telkimo bendram darbui ir abipusės pagarbos su tarptautiniais ir nacionaliniais partneriais“, – ministro veikimo būdą apibrėžė D. Šakalienė.
Parlamentarė nesitraukia nuo savo nuomonės dėl G. Landsbergio svarstymų apie galimą naujų sąjungininkų paiešką. Politikės manymu, „ištisus mėnesius trunkantis įtampos tarp Vilniaus ir Berlyno kurstymas“ yra pakankamas pagrindas kelti klausimą, ar Vokietijos brigados dislokavimas šalyje iš tikrųjų yra visų Lietuvos institucijų tikslas.
Ragina su Berlynu kalbėtis ne ultimatumais
Vertindama skirtingų Lietuvos institucijų elgesį ir kontaktą su Berlynu, D. Šakalienė ragina tęsti derybas ir bendravimą su Vokietija ne ultimatumais. Anot jos, Berlynas nuosekliai ir sąžiningai vykdo savo namų darbus ir tęsia duotus pažadus. Todėl, politikės teigimu, vietoje spaudimo, derėtų pasitikėti tarpusavio ryšiu.
„Ultimatyvus tonas ir spaudimas nėra atsakymas. Vokiečiai turi stabilią reputaciją kaip lėtai, bet užtikrintai veikiančių partnerių, vykdančių prisiimtus įsipareigojimus. Sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms Lietuvoje vokiečiai vadovauja daugiau nei penkerius metus – ir esame jais labai patenkinti“.
„Tai galbūt vietoje spaudimo, „kovojimo“ ar kvestionavimo, jei išties norima rezultato, būtų efektyviau remtis pasitikėjimu ir tarpusavio pagarba, komandiškai dirbti, abiems partneriams aktyviai dalyvaujant NATO atnaujinamų operacinių planų formavime, bei Lietuvai ženkliai spartinti infrastruktūros statybą, rodant pasirengimą kaip įmanoma greičiau priimti brigadą“, – konstatavo ji.
Politikės manymu, per metus pasiektas progresas dėl infrastruktūros nėra pakankamas
Penktadienį parlamentarei sukritikavus G. Landsbergį, jos „Facebook“ įrašą suskubo pakomentuoti ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis sureagavo į D. Šakalienės pastebėjimus apie tai, kad per metus infrastruktūros, reikalingos vokiečių kariams, klausimu Lietuva nė kiek nepasistūmėjo. A. Anušauskas paragino atsinaujinti turimą informaciją apie infrastruktūros ruošimą. Pasak jo, tam tikri darbai jau prasidėjo ir yra įgyvendinami.
Visgi, D. Šakalienė mano, kad A. Anušauskas bando „gelbėti situaciją, pateikdamas papildomų aplinkybių“, kurios, pasak jos, turėtų sustiprinti Vyriausybės įvaizdį.
„Suprantama ministro reakcija, jis naudojasi proga ir bando gelbėti situaciją pateikdamas papildomų aplinkybių, kurios lyg turėtų sustiprinti įspūdį, kad Vyriausybė sistemiškai ruošiasi ir sparčiai vykdo savo įsipareigojimus. Deja, taip nėra – KAM ministras kalba tik apie detales“, – sakė politikė.
„Konteinerinės stovyklos nėra stacionariam brigados dislokavimui skirta infrastruktūra, o ir jos dar tik bus atidaromos. Lietuva, deja, turi sisteminę pasikartojančią problemą su didelių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu, tad veikiau tai vokiečiai galėtų kvestionuoti mūsų patikimumą, ar ir kada turėsime sąlygas priimti karius. Tačiau jie mumis pasitiki, tai būtų teisinga pasitikėti ir jais“, – tęsė NSGK narė.
Tad D. Šakalienė nemano, kad per metus padaryti darbai pasiekė tinkamą spartą ir atliepia Lietuvos įsipareigojimus Berlynui.
„Todėl per daugiau nei metus laiko pasiektas progresas vargu ar atspindi kasdien partneriams kartojamą mantrą, kad mums tai gyvenk ar mirk klausimas. Prioritetai turėtų judėti kitu greičiu. Galiu tik tikėtis, kad grėsmės suvokimas visgi tampa realistiškas, ir savo namų darbus šįkart padarysime laiku“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad po Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vizito Lietuvoje vėl kilus diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tvirtino, jog Vilnius privalo laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato. Visgi, pasak ministro, jeigu Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“.
D. Šakalienės teigimu, vertint Vokietijos ir Lietuvos indėlį ir įsipareigojimų vykdymus, tokie šalies diplomatijos vadovo pareiškimai „sabotuoja vokiečių paramą“ Lietuvai.
G. Landsbergis aiškina ir toliau laikysiąs tvirtos pozicijos dėl didesnio sąjungininkų karių buvimo Lietuvoje. Šalies diplomatijos vadovas teigia galįs atsiprašyti dėl to, kad kovoja šiuo klausimu, tačiau pabrėžia, kad atsitraukti neketinąs, mat esminis Vilniaus interesas ir siekis stiprinti nacionalinį saugumą, pasak jo, nepakito. D. Šakalienės jam mestus kaltinimus ministras teigė nekomentuosiąs pareiškimų „žmogaus, kuris be šaltinių, be citatų šneka dalykus”.
G. Landsbergio pusėn stojo ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, diplomatijos vadovo pasisakymai nekenkia susitarimui dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Žinoma, kad ne“, – interviu Eltai teigė premjerė, kartu suabejodama G. Landsbergiui kritikos pažėrusios socialdemokratės Dovilės Šakalienės pozicijos racionalumu.
„Jos emocijų pliūpsnyje šiek tiek kilo klausimas, kur ji mato Lietuvos interesą“, – sakė politikė.
