Partnerystės įteisinimas ir kanapių dekriminalizavimas – du pagrindiniai Laisvės partijos pažadai rinkėjams.
„Laisvės partija, žinoma, neatsisako savo įsipareigojimų rinkėjams ir to sieksime“, – patikino partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau pirmąjį laiptelį perkopęs Civilinės sąjungos įstatymo projektas vis dar kabo ore.
„Trūksta stuburo, trūksta valios, trūksta supratimo, kad tai yra įstatymas, klausimas, realiai susijęs su žmonių gyvenimais“, – LNK komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Komitetuose projektas jau seniai apsvarstytas, ekspertų išvados pateiktos.
„Šiaip jau įstatymo priėmimas suvaidintų teigiamą vaidmenį Lietuvos teisinei sistemai“, – sakė VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Tačiau kada civilinė sąjunga grįš į parlamento darbotvarkę, A. Armonaitė atsakyti negalėjo.
„Reikia skaičiuoti tuos balsus, nes nesinorėtų ir šito kompromisinio projekto netekti“, – LNK komentavo viena iš projekto autorių Jurgita Sejonienė.
Pernai gegužę Civilinės sąjungos įstatymo projektui pateikimo stadiją pavyko įveikti tik per plauką – už projektą balsavo pusė parlamentarų, tačiau panašu, kad per metus daugiau palaikymo neatsirado.
„Taip, reikia palaikymo ir taip, jo trūksta. Iš kiekvieno Seimo nario jo tikimės – ir koalicijos Seimo nario, ir opozicijos Seimo nario. Iš kiekvieno. Eina jau kelinti metai Lietuvos ES – tiesiog gėda“, – įvertino A. Armonaitė.
Opozicijoje atsirado siūlymų civilinę sąjungą išvis išbraukti iš Seimo sesijos darbų programos.
„Tai yra visuomenę skaldantis projektas, kuris ir Seime neturi labai aiškaus pritarimo. Mes labai daug laiko skiriame visokioms diskusijoms, kuriomis kiršiname visuomenę, bet pamirštame, kad reikia spręsti esminius valstybės klausimus“, – LNK komentavo Seimo Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
„Šio įstatymo perspektyvos man atrodo liūdnos ir jos pasidarė dar liūdnesnės po savivaldos rinkimų“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Savivaldos rinkimuose yra žmonių, kurie prieš tai, pateikimo stadijoje balsavo už projektą, kurie dabar dalyvauja mero rinkimuose ir kurie turi šansą laimėti, ir (yra galimybė – aut. p.), kad mes jų neteksime“, – paaiškino J. Sejonienė.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas sako, jog įstatymą, leidžiantį teisiškai įforminti ir tos pačios, ir ne tos pačios lyties santykius ne santuokos pagrindu Lietuva vis tiek privalės priimti.
„Iš 46 Europos Tarybos valstybių tik 16 yra nepripažįstančios tos pačios lyties viena ar kita forma įregistruotos šeimos. Iš tų 16 nerasite nei vienos Vakarų Europos valstybės. ES tokios šalys apskritai yra tik 6, regis“, – komentavo D. Žalimas.
Palaikymo Seime nerandant patiems, įstatymo iniciatoriai siūlo politikus labiau spausti visuomenei.
„Labai prašyčiau čia visuomenės įsitraukimo – tų žmonių, kuriems tai rūpi: ir LGBT bendruomenės, ir visų žmonių, kuriems tas būtų aktualu“, – sakė J. Sejonienė.
„Visuomenė, man atrodo, mobilizavosi ne kartą“, – svarstė J. Juškaitė.
Žmogaus teisių gynėjai neslepia nusivylimo.
„Žmonės tikrai nebelauks, nes ši kadencija turbūt buvo tas paskutinis taškas“, – komentavo Žmogaus teisių centro vadovė.
„Tol, kol Lietuva nepriima šio įstatymo, ideologine prasme, šiuo požiūriu, ji yra rusų pasaulio erdvėje“, – konstatavo D. Žalimas.
Jei įstatymas nebus priimtas, žadama skundais užversti tarptautinius teismus.
„Lietuva sulauks bylų, turbūt galima sakyti, kad dalis žmonių jau dabar praranda viltį ir svarsto tokias galimybės. Yra galimybė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl privataus gyvenimo negerbimo“, – sakė J. Juškaitė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
