Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Nerimo signalai tik vienai politinei jėgai
Pirmoje politinių reitingų lentelėje ir toliau išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Sausio mėnesį šią partiją būtų pasirinkę 12,2 procento apklaustųjų, vasario mėnesio rezultatas – 11,8 procento.
Toliau – rezultato nuo praėjusios apklausos beveik nepakeitusi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Sausį šią politinę jėgą būtų pasirinkę 11,4 procento respondentų, vasario mėnesį – 11,5 procento.
Trečioje vietoje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Sausio mėnesį šią politinę jėgą būtų pasirinkę 12 procento apklaustųjų, vasario mėnesio rezultatas – 9,6 procento.
Ketvirtoje lentelės vietoje – opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ją sausio mėnesį būtų pasirinkę 9,1 procento respondentų, vasarį tokių buvo jau 8,5 procento.
Penktoje pozicijoje – valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Sausio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 6,2 procento apklaustųjų, vasarį – 5,4 procento.
Toliau – kita valdančiojoje koalicijoje veikianti Laisvės partija. Už ją sausio mėnesį būtų balsavę 4,7 procentai respondentų, vasario mėnesio rezultatas – 4 procentai.
Darbo partija užima septintą lentelės poziciją. Sausio mėnesio apklausoje savo balsą už šią partiją atidavė 3,2 procento apklaustųjų, vasarį tokių buvo 3,8 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia partija „Laisvė ir teisingumas“, turinti vieną atstovą parlamente. Sausį už ją būtų balsavę 2,1 procento respondentų, vasarį – 2,7 procento.
Už kitą partiją naujausioje apklausoje būtų balsavę 11,3 procento apklaustųjų, nebalsuotų 12,2 procento, o nežinojo arba į klausimą neatsakė 19,2 procento.
Atlikus tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Šimonytė išlaiko pozicijas
Tradiciškai apklausoje buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.
Šioje lentelėje ir toliau pirmauja dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Sausio mėnesį ją šiame poste matė 14,8 procento respondentų, vasarį tokių buvo 14,2 procento.
Antroje pozicijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jį, einantį premjero pareigas, sausį matyti norėjo 8,1 procento apklaustųjų, vasarį tokių buvo 8 procentai.
Toliau – europarlamentarė, LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ją sausį Vyriausybės vadovės kėdėje matyti norėjo 5,2 procento apklaustųjų, vasarį tokių buvo 7,3 procento.
Ketvirtoje pozicijoje – partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas parlamente Remigijus Žemaitaitis. Jį premjero pozicijoje sausį matyti norėjo 5,4 procento respondentų, vasarį tokių buvo 4,4 procento.
Toliau – LVŽS atstovas Aurelijus Veryga. Jį, vadovaujantį Vyriausybei, sausį matyti norėjo 4,1 procento apklaustųjų, vasarį – 3,6 procento.
Šeštą lentelės poziciją užima Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Sausį ją premjerės kėdėje matyti norėjo 3,3 procento respondentų, vasarį – 3,2 procento.
Septintoje lentelės vietoje – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Sausio mėnesio apklausa rodo, jog būtent šį politiką premjero kėdėje matyti nori 2,9 procento respondentų, vasario mėnesio rezultatas – 3 procentai.
Toliau – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jį premjero poste sausį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, vasarį – 2,6 procento.
Devintoje vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Jį Vyriausybės vadovo poste sausį matyti norėjo 3 procentai apklaustųjų, vasarį – 2,3 procento.
Paskutinėje lentelės pozicijoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį sausį premjero poste matyti norėjo 3,5 procento apklaustųjų, o vasarį tokių buvo 2 procentai.
Daugėja neigiamai vertinančių Vyriausybę
Apklausoje taip pat buvo prašoma įvertinti ir dabartinės Vyriausybės veiklą.
Teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą vertinančių apklaustųjų skaičius menko neperžengdamas paklaidos ribų. Taip sausį Vyriausybę vertino 33,3 procento apklaustųjų, vasarį – 30,8 procento. Nuostolis – 2,5 procento.
Atitinkamai augo greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių respondentų kiekis. Štai sausį tokių buvo 58,5 procento, o vasarį – 62,2 procento. Taip Vyriausybės veiklą vertinančių apklaustųjų kiekis augo 3,7 procento.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, sausį buvo 8,2 procento, o vasarį – 7 procentai.
„Politinis gyvenimas dramatiškas, bet žmonės nuostatų nekeičia“
Filosofas Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog naujausi reitingai tik vienai politinei jėgai siunčia nerimo signalą.
„Įšalo reitinguose yra, bet reikia pastebėti, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ populiarumas šiek tiek smukęs. Reikia prisiminti, kad savivaldos rinkimuose ši partija surinko 6,6 procento balsų. Tai per mažai partijai, kuri vaizduojasi, jog turi ir turės reikšmingą balsą, lemiant Lietuvos politiką.
Manau, čia yra pagrindo S. Skverneliui rūpintis. Per anksti panikuoti, bet manytum, kad nauja partija per laiką turėtų stiprėti, kai žmonės susipažino su jų programa, o čia vyksta atvirkščiai. Truputį nusisuka“, – kalbėjo filosofas K. Girnius.
Delfi pašnekovas filosofas K. Girnius pastebėjo, jog šios ir kitų partijų rezultatai „banguoja“. Bet politinė padėtis – gana pastovi.
Jis kalbėjo, jog pedofilijos skandalas Seime Liberalų sąjūdžio ir jos pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen reitingų nesumenkino. Nors tai, anot K. Girniaus, silpnoji vieta.
Paklaustas, ar praėjęs pirmasis savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turas, po kurio pergalę šventė LSDP, gali pakoreguoti dabartinius rezultatus, K. Girnius tuo abejojo.
„Spauda skelbia, kad socdemai laimėjo rinkimus, patys socdemai jaučiasi laimėję rinkimus. Bet manau, kad eilinis žmogus apie tai negalvos. Jis galvos, kas atsitiko jo rajone, gal daugiau dėmesio kreips į tai, kas vyko didžiuosiuose miestuose, bet ta socdemų pergalė liks nepastebima.
Nustebčiau, jeigu padidėtų jų nacionaliniai reitingai“, – Delfi sakė filosofas K. Girnius.
Jis teigė, jog nors visų pagrindinių parlamentinių partijų rezultatai išlieka gana stabilūs, trapiausias rezultatas, jo teigimu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
„Šios partijos vadovai jau turėtų mėginti aktyviau veikti“, – tikino K. Girnius.
Filosofas K. Girnius teigė, jog radikalių pokyčių, kalbant apie šiuos reitingus, nėra.
„Manytum, kad su dabartinėmis krizėmis, kurių buvo viena po kitos, turėtų būti tokių, kurie patektų į nemalonę. Bet, atrodo, nelemta, jog taip būtų. <…>. Nepaisant to, kad yra dramatiškų įvykių, Lietuvos politinis gyvenimas nėra toks dramatiškas, jog verstų žmones pakeisti savo nuostatas“, – sakė K. Girnius.
LSDP pergalė?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi pažymėjo, jog politinių partijų lentelėje jėgos tiesiog keičiasi vietomis.
„Toks lyderių trejetukas susiformavęs. Ir valstiečiai artėja, man tas įdomiausia. <…>. LVŽS dabar yra tokia antrojo ešelono partija, bet jame tik jie ir Liberalų sąjūdis. Nes visos kitos politinės jėgos, panašu, 5 procentų nepasieks“, – įžvalgomis dalijosi politologas V. Dumbliauskas.
O kalbėdamas apie ką tik praėjusį pirmąjį savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turą, politologas V. Dumbliauskas pabrėžė, jog socialdemokratai įsitvirtino kaip regioninė partija.
„Jie tampa mažų miestų partija. Bet kiek rinkėjų Vilniuje, Kaune? Tai reiškia, kad ir Seimo rinkimuose tie rinkėjai tikriausiai nebalsuos už socdemų sąrašą. <…>. Ta jų pergalė gana įdomi, jie labai ta pergale džiaugiasi, bet 5 didieji miestai yra jau ne jų“, – pabrėžė MRU politologas V. Dumbliauskas.
Pašnekovas teigė, jog, nepaisant praradimų didžiuosiuose šalies miestuose, LSDP po kitų Seimo rinkimų turėtų sudaryti valdančiąją koaliciją.
„Tėvynės sąjunga nepraranda savo balsų, bet ji turi problemą, kad neturės partnerių. Jeigu Laisvės partija į Seimą nepatenka, Liberalų sąjūdžio nepakaks jiems. Dviejų partijų sudaryti valdančiosios koalicijos neužtenka – čia jau dėsnis“, – Delfi dėstė MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Vyriausybės ir Šimonytės rezultatai
Komentuodamas tinkamiausių kandidatų užimti ministro pirmininko pareigas reitingų lentelę, filosofas K. Girnius pabrėžė, jog pirmaujančios I. Šimonytės rezultatas gruodį buvo kiek geresnis – 16 procentų apklaustųjų ją norėjo matyti einančią šias pareigas.
„Tai rodo šiokį tokį nepasitenkinimą. Bet ryškių alternatyvų nėra. Nes kiti politikai ir vienintelis iš jų – S. Skvernelis, kuris potencialiai galėtų kandidatuoti arba norėtų tapti premjeru. Bet jis vis tiek nėra labiausiai mylimas žmogus Lietuvoje. Jis ne naujas, ne šviežias, jo premjeravimas buvo kontroversiškas. Buvo žmonių, kurie jo nemėgo, kurie smarkiai jį kritikavo“, – priminė Delfi pašnekovas K. Girnius.
O kalbėdamas apie didėjantį neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių apklaustųjų skaičių, filosofas K. Girnius tikino, jog tai jau įprasti svyravimai.
„Teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą yra maždaug 31 procentas, neigiamų – 62 procentai. Dvigubai daugiau neigiamų nei teigiamų. Panašiai buvo ir gruodžio mėnesį, rezultatai praktiškai tokie patys. Tų svyravimų irgi yra. Kartais galvoju, kad priklauso nuo to, kas buvo apklausta, kaip tą rytą žmogus jautėsi.
Bet tokių ryškių tendencijų nematyti. Jau galima kalbėti kaip apie normą – dvigubai daugiau nepatenkinti jos veikla. Tik reikia prisiminti, kad žmonės amžinai yra nepatenkinti ir Seimu, ir politinėmis partijomis, ir Vyriausybe. Taigi šie rezultatai nestebina, neturėtų kelti baimės“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi filosofas K. Girnius.
O MRU politologas V. Dumbliauskas teigė, jog Vyriausybės veiklos vertinimo pokyčiai atliepia jos politinės valios trūkumą.
„Kažko jiems trūksta. Ryžto gal, politinės valios. (…) Kokios to priežastys? Gal čia bėdos valdančiojoje koalicijoje, o gal – Tėvynės sąjungoje? <…>. Trūksta ryžtingumo. Tikėjausi, kad I. Šimonytė – tiesesnė asmenybė“ – klausimus kėlė politologas.
V. Dumbliauskas taip pat sutiko, jog I. Šimonytės, kaip tinkamiausios užimti ministrės pirmininkės postą, reitingas paveiktas ir jos darbo vietos.
„Neatsimenu, ar kada buvo tokia apklausa, kai pareigas einantis ministras pirmininkas turėtų žemesnius reitingus nei tie, kurie galėtų tokias pareigas užimti. Postas jau yra veiksnys, kuris veikia konkretaus žmogaus – I. Šimonytės – vertinimą.
Kai jis bus opozicijoje kitoje kadencijoje, šiuo klausimu ji nebebus lyderė. <…>. Čia veikia postas. Ir žmonės pripažįsta, kad jie yra savo vietoje. S. Skvernelis dabar tikrai negalėtų užimti šio posto, nes visi supranta, kad jis yra opozicinės partijos lyderis, arba V. Blinkevičiūtė taip pat. Aš taip aiškinčiau“, – Delfi sakė MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų vasario 18–27 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
