Pretekstu tapo kainų pikas: iškėlė neįgyvendinamus reikalavimus

Į Moldovą plūstantys Rusijos pinigai, kuriais finansuojami protestai, – seniai Kremliaus naudojama taktika. Pasinaudoję tuo, jog dėl karo Ukrainoje drastiškai išaugo elektros, dujų ir degalų kainos, Kremliaus emisarai nusprendė smogti ryšius su Rusija nutraukti bandančiai valstybei, kurią geopolitikos ekspertai atvirai vadina kitu Maskvos taikiniu.

Nors kubinis metras dujų Moldovoje kainuoja 1,5 eurų, o vietos valdžia rado būdų, kaip daugeliui gyventojų šią sumą kompensuoti, mitinguotojai iškėlė ultimatumą. Reikalaujama, kad per 24 valandas valdžia kompensuotų visas komunalines išlaidas už pastaruosius tris žiemos mėnesius visiems be išimties šalies gyventojams.

Šie reikalavimai – neįvykdomi, tai supranta ir patys protestuotojai, su visu tuo susijęs savo tikslų siekiantis Kremlius.

„Rusija Moldovoje siekė dviejų tikslų – destabilizuoti padėtį, taip pat karinės intervencijos būdu užimti šalį“, – Ukrainos naujienų kanalui „Freedom“ kalbėjo Efektyvios politikos instituto direktorius, istorijos mokslų daktaras Vitalijus Andrijevskis.

Kalbėdamas apie protestų bangą, ekspertas pastebi, kad neramumų iniciatoriai tikriausiai neturi planų perimti šalies valdžios. Jų nepalaiko nei šalies jaunimas, nei inteligentija, nei verslo atstovai, o remia tik tie, kuriems už tai mokami pinigai.

Jis primena, kad Rusija jau seniai užsiima ardomąja veikla. Jos emisarai kurstė separatistines nuotaikas Gagauzijos regione, Moldovos pietuose esančioje autonominėje srityje, turinčioje savo vyriausybę. Jie siekė, kad vietos lyderiai galiausiai pareikštų norintys tapti Rusijos Federacijos dalimi, taip pat būta planų pasiekti ir šalies sostinę Kišiniovą.

Delfi primena, kad 1991-ųjų sausio 13-ąją panaši taktika taikyta ir Lietuvoje. Tuomet Lietuva atlaikė patį rūsčiausią per visą antrosios Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį išbandymą. Sausio 8-ąją prasidėjo didelė prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ protesto akcija ir bandymas išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlamentą. Prisiminus tuos įvykius, galima rasti daug paralelių su neramumais Moldovoje.

Pavyzdžiui, maisto produktų kainas Lietuvos Vyriausybė jau buvo pakėlusi sausio 4 dieną, tačiau Seimas apie tai informuotas nebuvo. Tad Lietuvos žmonės ir Seimo vadovybė apie didinamas kainas sužinojo tik po dviejų dienų – sausio 7-ąją. Nepasitenkinimas dėl padidintų kainų išsiliejo sausio 8-ąją, kai į protesto mitingą prie Aukščiausiosios Tarybos susirinko sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai, vadovaujami „Jedinstvo“ organizacijos.

Moldovoje vis dar esama atvirai palaikančių Rusiją ir norinčių okupacijos

Kalbėdamas apie Rusijos siekius destabilizuoti situaciją Moldovoje, ekspertas teigia, jog šis planas buvo pradėtas įgyvendinti gana seniai, dar iki Krymo aneksijos. 2006 metais Rusija paskelbė embargą moldaviškam vynui, vėliau neįsileido ir maisto produktų.

„Pradėję atvirą karą su Ukrainą jie nusprendė galintys užimti Moldovą panaudojant kariuomenę. Laimei, praliedama kraują Ukraina sustabdė žygį į Moldovą, didžioji visuomenės dalis už tai yra dėkinga ukrainiečiams.

Protestai Moldovoje

Deja, pas mus dar esama žmonių, kurie visiškai palaiko Rusijos karą prieš Ukrainą, ne tik nori, kad rusai laimėtų, bet ir savo karius įvestų į Moldovos teritoriją. Tai skaudi realybė, kurią mums reikia įvertinti“, – sakė Moldovoje gyvenantis istorikas.

Protestuotojus verbuoja kaimuose, moka po 20–30 eurų

Efektyvios politikos instituto vadovas prognozuoja, kad Kišiniove vykstantys prorusiški protestai išsikvėps tada, kai baigsis pinigai, kuriais mokama protestuotojams. Apie tai kalbėta ne viename reportaže, vietos gyventojai įvardino sumas, kurios mokamos už dalyvavimą Rusijos inspiruotose protesto akcijose.

„Kaimuose paskelbiama, jog bus mokama nuo 400 iki 600 lėjų (20–30 eurų), autobusai nuveš į vietą, o paskui parveš, dar bus galimybė ką nors nusipirkti Kišiniove, daugelis žmonių sutinka. Didžioji dauguma net nesuvokia, prieš ką protestuojama. Vienas lozungų – „Taika Moldovai“, o kitas – „Apmokėkite komunalinių paslaugų sąskaitas“. Tačiau pasisakydami už taiką, jie neišsako paramos kovojančiai Ukrainai“, – kalbėjo V. Andrijevskis.

Ekspertas konstatuoja, kad veikdama Moldovoje Rusija siekia tiek taktinių, tiek ir toli siekiančių, strateginių tikslų.

„Strateginis tikslas – Moldovoje išlaikyti chaosą, kuris labai neigiamai veikia šalies ekonomiką. Matydami, kas čia vyksta, bijo ateiti investuotojai.

Moldova

O vienas taktinių tikslų – sužlugdyti birželio 1 dieną Kišiniove turintį įvykti Europos Sąjungos šalių viršūnių susitikimą. Tai labai svarbu Kremliui, nes šio vadovų susitikimo metu bus išreikšta parama ne tik kariaujančiai Ukrainai, bet ir Europos kryptį pasirinkusiai Moldovai. Taigi tam, kad šis susitikimas neįvyktų, bus skiriamos didžiulės pinigų sumos“, – prognozavo Efektyvios politikos instituto vadovas.

Kalbėdamas apie Kremliaus emisarų mokamas pinigų sumas, ekspertas teigė, jog iki šios dienos Moldovos teisėsaugininkai jau konfiskavo 10 mln. lėjų (0,5 mln. eurų), kas skurdžioje valstybėje yra gana solidi suma.

„Akivaizdu, kad skiriama nepalyginamai didesnės sumos. Aišku, didžiąją pinigų dalį pavagia įvairūs veikėjai, o protestuotojams tenka tik menkas likutis. Tačiau ir jo pakanka destabilizuoti padėčiai šalyje“, – pastebėjo ekspertas.


Rimta problema tampa postsovietinės visuomenės prorusiškumas

Jis pastebi, kad už Kremliaus skiriamus pinigus organizuojami prorusiški protestai – tik vienas elementas Rusijos pradėtame hibridiniame kare prieš Moldovą. Aktyviai veikiama ir informacinėje erdvėje – vietiniais kanalais transliuojama Rusijos propaganda, žmones bandoma paveikti pasitelkus prorusiškai nusiteikusius nuomonės formuotojus ir politikus.

„Mūsų valdžia pirmiausia turi užkirsti kelią tiems finansų srautams, kurie tiesiog plūsta į mūsų šalį iš visų pusių.

Taip pat reikia atlikti labai rimtą šviečiamąjį darbą, aiškinti, link ko veda šie protestai. Būtina vykti į kaimus, veikti per žiniasklaidą. Čia esama daug svertų ir galimybių, tačiau tiek valdžia, tiek pilietinė visuomenė bei proeuropietiškos partijos jais dar nepakankamai naudojasi“, – Ukrainos naujienų kanalui „Freedom“ kalbėjo Efektyvios politikos instituto vadovas.

Protestai Moldovoje

Ekspertas taip pat įvardino priežastį, kuri lemia prorusiškų nuotaikų egzistavimą Moldovos visuomenėje bei tapo rimta kliūtimi keisti situaciją iš esmės. Tai postsovietinės visuomenės įsitikinimas, kad nutraukus saitus su Rusija, kuri tiekia ir dujas, ir daugelį kitų produktų bei žaliavų, įvyks kažkas baisaus.

„Dalis visuomenės pasisako už grįžimą į Sovietų Sąjungą, tikima, kad jos egzistavimo metu viskas buvo kur kas geriau. Kita problema – valdžios negebėjimas imtis ryžtingų veiksmų, viskas vyksta pernelyg lėtai.

Tik visai neseniai priimtas įstatymas dėl separatizmo, galų gale padėsiantis pažaboti Padniestrės separatizmą. Tik dabar nuspręsta anuliuoti Rusijos interesams dirbusių televizijos kanalų licencijas. Viskas vyksta ne taip greitai, kaip to norėtųsi, bet visuomenė po truputį keičiasi, ji tarsi sveiksta“, – kalbėjo V. Andrijevskis.

Atsitokėti privertė Rusijos pradėtas karas

Ekspertas pastebėjo, kad itin svarbus lūžis kalbant apie Moldovos visuomenės bei valdžios atstovų mąstymą įvyko 2022 metų vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą. Anksčiau į Rusijos keliamą grėsmę žvelgta gana atsainiai, tikintis, kad ji kažkaip aplenks Moldovą, o prasidėjus karui visos iliuzijos išnyko. Tapo akivaizdu, jog nesustabdžius Rusijos Moldovos laukia toks pat likimas, kokį Ukrainai rengė Kremliaus strategai.

Prasidėjęs karas Ukrainoje, V. Andrijevskio vertinimu, padėjo Moldovai įgyti didesnę nepriklausomybę nuo Rusijos. Galiausiai atsisakyta rusiškų dujų, rasti alternatyvūs jų tiekimo kanalai, stabdomas prekių eksportas į Rusiją.

„Mums kol kas sunkiai sekasi, tačiau ši problema sprendžiama. Visuomenėje ir valdžioje formuojasi supratimas, kad su šia Rusija, kurią valdo Vladimiras Putinas ir jo režimas, mums ne pakeliui. Mano vertinimu, tai, kad mes pagaliau šitai suvokėme, ir yra didžiausias pasiekimas“, – reziumavo ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)