„Tai yra pavojinga, grėsminga turbūt mūsų valstybei, nes tai, aišku, reikštų kažkokį teisinių valstybės pamatų išjudinimą“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Teismai, pasak jo, galvoja, ne kaip tinkamai dirbti, o kaip išgyventi.
„Neateis, aš tikiuosi ta diena, kai teismas apskritai bus paralyžiuotas ir negalės apskritai bylų nagrinėti“, – reiškė viltį A. Purvainis.
Kritinė situacija susidarė esą dėl to, kad, didėjant mokesčiams, teismams nebeužteka lėšų net būtiniausioms išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, du didžiausi Kauno teismai – apylinkės ir apygardos – pernai metų skolas dengė jau iš šių metų biudžetų.
„Pabaigėme metus su apie 100 tūkst. skola. Aišku, mes ją padengėme, jau išėjome iš skirto finansavimo“, – sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.
Tad esą jau rudenį gali pritrūkti pinigų darbuotojų algoms.
„Nepakankama ta lėšų suma buvo 220 tūkst. eurų – tai reiškia, grubiai beveik 5 proc. darbo užmokesčio fondui skirtų šiems metams lėšų, mes sausio pradžioje jau panaudojome praeitų metų skoloms padengti“, – dėstė Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas.
Skaudžiausiai teismams smogė kartais išaugusios būtinųjų paslaugų kainos – vertimų, pašto išlaidos, elektra, šildymas.
Jau svarstoma apie darbo stabdymą, teigė M. Bartninkas.
„Ar aš kaip įstaigos vadovas turiu pažeidinėti finansinės drausmės įstatymą ir toliau tęsti, ir mes turime klimpti į skolas, ar galbūt pasirinkti kitą variantą – tiesiog sustabdyti darbus, sustabdyti bylų nagrinėjimą, kuriose reikia išsiųsti pašto siuntas“, – kalbėjo jis.
Gresia EŽTT sprendimas
Skoloms smaugiant teismus ir darbuotojų atlyginimams nekylant, dviejuose didžiausiuose Kauno teismuose – rekordiniai personalo trūkumai: trūksta ne tik teisėjų, bet ir sekretorių, kito personalo.
„2022 metais sakyčiau įvyko apskritai toks lūžis blogąja prasme, kuomet paliko teismo kolektyvą net 14 teisėjų, papildė viso labo tik 5, tai yra kartais [mažiau]“, – pasakojo A. Purvainis.
M. Bartninkas teigė, kad dėl žmonių, pavyzdžiui, posėdžio sekretorių, trūkumo teisme gali atsirasti procesinių sutrikimų.
Teisėjų tarybos pirmininkė Egidija Tamošiūnienė teigė, kad neišvengiamai ilgės ir taip jau netrumpai vykstantys bylų nagrinėjimai.
„Kaip sniego kamuolys vyniosis, procesai ilgėja ir ypatingą nerimą kelia taip vadinamos rezonansinės bylos, kurios yra sudėtingos, kurios įprastai ilgai tęsiasi. Kyla grėsmė ir dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad vis dėlto valstybė būtų pripažinta pažeidusi konvencijos 6 straipsnį dėl pernelyg ilgos proceso trukmės“, – sakė ji.
Visgi kol kas teismų biudžetų peržiūrėti neplanuojama, nurodė Finansų ministerija. O jeigu būtų sulaukta prašymų dėl papildomo finansavimo prekėms ir paslaugoms, būtų svarstoma.
„Ketinimų tą dalyką daryti tikrai nebuvo, tai yra visų pirma susiję turbūt su tuo, kad biudžetas suformuotas po biudžeto derybų ir truputėlį netikėta, kad turint metinį biudžetą kovo mėnesį sakoma, kad jau tų pinigų neužtenka“, – dėstė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Lietuvoje apylinkių teismuose trūksta 63 teisėjų, apygardų – 13. Teisėjams algos galėtų būti pakeltos liepą, jei tam pritartų Seimas.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie situaciją teismuose žiūrėkite čia:
