Tuo tikslu į Baltarusiją, anot žvalgybininkų, atvykti turėtų ir kelios rusų grupės.
„Kovo 11-ąją planuojama tiesioginė transliacija iš įvykių vietos propagandiniams Rusijos žiniasklaidos kanalams. <…>. Tikslas – sukurti baltarusių piliečių priešišką nuomonę apie Ukrainą ir užtikrinti visapusišką baltarusių pajėgų dalyvavimą kare Rusijos pusėje“, – teigiama pranešimuose.
Tokia provokacija turėjo įvykti savaitgalį. Kremliui ardomąją veiklą padeda rengti ir separatistinis Moldovos Uždniestrės regionas. Jo prorusiška vadovybė apkaltino Ukrainą neva planavus nužudyti Uždniestrės prezidentą. Šią propagandinę pasaką jis pats ir raportavo prieš kameras, kad neva įtariamieji sulaikyti ir jau prisipažino rengę ataką.
„Remiantis turima informacija, išpuolį parengė Ukrainos saugumo tarnyba. Ši teroro ataka skirta mūsų respublikos pareigūnams pašalinti“, – sakė separatistinės Moldovos Uždniestrės vadovas Vadimas Krasnoselskijus.
Po masinio Ukrainos apšaudymo raketomis praėjusią savaitę pats V. Putinas ir Baltarusiją bei centrinės Azijos valstybes laiko už pavadžio. Per vaizdo ryšį su savo šalies saugumo tarnyba aiškinosi santykius dėl Eurazijos ekonominės bendrijos narių.
„Pakalbėsime apie plėtrą vienoje iš svarbiausių sričių – santykius su artimiausiais kaimynais ir sąjungininkais Eurazijos ekonominėje bendrijoje. Yra daug svarbių aspektų“, – praėjusią savaitę kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas.
Bet ir Vakarai nesnaudžia. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje priėmė britų premjerą Rishi Sunaką. Rusijos invazija į Ukrainą suartino šias dvi šalis, ypač dėl paramos Kyjivui.
Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios be poilsio ginasi jau daugiau nei metus.
„Priešas kas minutę, kas sekundę žengia į priekį kiekviename fronto ruože. Ir mūsų artilerijos parama gynybai labai svarbi“, – kalbėjo Ukrainos gynėjas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Sunkus darbas
Fronto linija Donecko srityje – tai ne tik Ukrainos kariai ir jų ginklai, bet ir nesibaigiantis bei labai pavojingas darbas vietos gaisrininkams, greitosios pagalbos komandoms. Būtent šie žmonės pirmieji susiduria su rusų kariuomenės barbarizmu, kai nuolat apšaudomi gyvenamieji rajonai.
Sužeistus civilius Konstantinovkos medikai veža į savo miesto ligoninę. Nors yra nemaža tikimybė, kad rusų raketos gali pataikyti ir ten.
„Išėjau iš namo, kad prikasčiau žemių į dėžę. Ir kaip tik tuo metu atskrido, pataikė į veną“, – sakė vienas vietos gyventojas.
Apšaudymo vietoje pasilikę gaisrininkai skuba gesinti užsidegusius namus. Faktiškai per tuos karo metus jie virto kariais, nes darbuojasi fronto linijoje, kurią nuolat apšaudo rusai.
Per oro pavojų tenka slėptis nuo rusų raketų ir minų. Toli gražu ne visi gaisrininkai turi karinius šalmus ir liemenes. O tai labai svarbu, kai ant gyvenamųjų namų pradeda kristi rusų raketos su kasetiniais sprogmenimis.
Kiek toliau į šiaurės rytus Ukrainos kariai toliau aršiai gina kelių kilometrų pločio fronto ruožą aplink iš trijų pusių apsuptą Bachmuto miestą. Ir savo ginklų ugnimi neleidžia rusams judėti pirmyn.
„Sunku ginti Bachmuto tvirtovę, nes čia sutelkta daug priešo pajėgų. Be to, oro sąlygos trukdo naudoti techniką – per daug purvo“, – sakė vienas Ukrainos gynėjas.
Rusai taip pat stringa pavasariniame purve. Abiejų kariaujančių pusių ekspertai vienu balsu tvirtina, kad karo eiga, o gal net ir jo rezultatas Ukrainoje priklausys nuo to, kas laimės pavasario ir vasaros karinę kampaniją.
Eiliniai rusai matydami, kaip per metus specialioji karinė operacija taip ir nepasiekė V. Putino pareikštų tikslų, vis labiau rūpinasi, kur reikės slėptis, jeigu karas ateis ir pas juos. Net jei tai miestas už kelių šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienos.
„Jokios informacijos iš administracijos, kur veš vaikus, jei bombarduos. Pas mus didėja įtampa. Bet už tai parašė labai gerą straipsnį apie greitą mūsų miesto piliečių palaidojimą. <…>. Mes laidotis nenorime ,mes norėtume pasislėpti“, – kalbėjo viena rusė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
