2021 metų pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, V. Putinas jau buvo sutelkęs kariuomenę ir JAV ėmėsi precendento neturinčio žingsnio.
„Spėčiau, kad jis veršis. Jam reikia kažką daryti“, – prieš aktyvią karo fazę kalbėjo JAV prezidentas J. Bidenas.
Imama viešai skelbti žvalgybinė informacija, kad V. Putinas jau yra apsisprendęs pradėti invaziją.
„Paprastai šnekant, mes toliau matome labai neraminančius Rusijos eskalavimo ženklus. Dabar atsivėręs langas, kai įsiveržimas galėtų prasidėti bet kuriuo metu“, – 2022 metų vasario 11 dieną sakė JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Dabar paaiškėjo, kad amerikiečiai ir kiti NATO sąjungininkai apie V. Putino planus pulti Ukrainą sužinojo iš Lietuvos žvalgybos.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos vadai neskuba prisiimti nuopelnų, kad tai jų tarnybos perėmė rusų puolimo planus.
„Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti. Manau, kad kiekviena Vakarų žvalgyba savo ruožtu teikė tokią informaciją, kokią galėjo, kokią tuo metu turėjo. Dabar girtis, ar Lietuvos informacija kažkokia reikšmingesnė už kitų aš tikrai negalėčiau. Informacija buvo teikiama, tą dalyką galiu patvirtinti“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.
V. Putinas puolimą kūrė siaurame rate. Neva to nežinojo net jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Kuris buvo pirmas, ar pateikė unikalios informacijos, aš tikrai negalėčiau atskleisti. Bet kaip žinome, tai buvo sėkmės istorija. Žinojome iš anksto apie ketinimą ir tuo turbūt turėtume džiaugtis.
Ir turbūt nėra tiek svarbu, ar tai yra Lietuvos, ar kitos NATO valstybės žvalgybos tarnybos tą pasakė“, – kalbėjo karinės žvalgybos vadovas Elegijus Paulavičius.
Kad iš Lietuvos vakarai gauna esminę informaciją apie rusų planus, sako vyriausiasis prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Tuomet, kai rusai ruošėsi veržtis, jis pats dirbo VSD.
„Ir tai yra svarbu atkreipti dėmesį, nes tuo remiasi ir kiti, ir mūsų partneriai, sprendimų priėmėjai“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot politikų, žvalgybų darbas yra ypač svarbus ir dabar. Lietuva siekia daugiau sąjungininkų, o juos reikia įtikinti faktais, kad Rusija vis dar yra ir bus pavojinga.
„Čia yra didžiausias žinojimas apie tai, kas yra šalia mūsų. Ir tai yra mūsų didysis indėlis lygiai taip pat ir į kolektyvinį saugumą. Tai yra žvalgybos institucijų indėlis – nėra geriau žinančių apie tai, kas vyksta šalia mūsų sienų“, – kalbėjo K. Budrys.
Karinės žvalgybos vadovas E. Paulavičius LNK žinioms teigė negalintis asmeniškai vertinti „mūsų svarumo ar informacijos unikalumo“.
„Visą bendrą informaciją mato NATO Jungtinės žvalgybos centras. Jie galėtų taip sakyti. Bet jeigu politikai įvertina mūsų naudą, tai džiugu girdėti visai bendruomenei“, – kalbėjo E. Paulavičius.
Tik prideda, kad Lietuvos žvalgybininkai sulaukė daug komplimentų.
„Tai galbūt taip ir palimime tą klausimą, taip. Mes sulaukėme daug gerų žodžių, mūsų žvalgybos atžvilgiu iš Vakarų. Šio fakto aš neneigsiu“, – sakė VSD direktorius D. Jauniškis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Ukrainos karinė vadovybė jau ruošiasi pavasariniam kontrpuolimu
O tuo metu Ukrainos karinė vadovybė jau ruošiasi pavasariniam kontrpuolimui. Ukrainos gynėjai parodė savo karo kasdienybę Luhansko srityje.
Ukrainos kariai išvažiuoja į pozicijas Luhansko srityje. Rusai taip ir nesugebėjo užimti visos Luhansko teritorijos, nors kontroliuoja didžiąją jos dalį. Šis kelias jungia okupuota Svatovą ir Kupiansko miestą, kurį rusai žiemą prarado. Bet labai norėtų susigrąžinti. Tačiau ukrainiečiai jiems to neleis.
„Naktį jie nešaudė, dabar prašvito, jų dronai jau skraido. Taigi dabar jie pradės dirbti“, – sakė vienas Ukrainos gynėjas.
Ir jis buvo teisus – jau po kelių minučių, kai kariai išlipo iš šarvuočių, pasigirdo rusų minų švilpesys.
Ukrainos kariai sako, kad tai yra tipinis rusų kariavimo scenarijus. Pirma jie bando pataikyti iš minosvaidžių. Ir tada jau pradeda pliekti rusų artilerija.
Frontas čia nenutyla visą dieną. Bet šiame kare karo dievu vadinama artilerija toli gražu nėra svarbiausia. Svarbiausia yra akys danguje, kurios privalo pamatyti taikinius. Ir tas akis valdantys kariai.
„Pastarosios pora dienų buvo labai įtemptos“, – tikino Ukrainos gynėjas.
Pakeltas į kelių šimtų aukštį dronas parodo, kad į okupuotą Svatovą įvažiuoja kolona priešininkų sunkiosios technikos. O prie fronto linijos pastebimas rusų pėstininkų būrys.
Būtent tokia informacija leidžia nukreipti į rusus Ukrainos artileriją. Iš esmės ukrainiečiai taip kariauja dar nuo 2014 metų, kai V. Putino režimas pasiuntė savo kariuomenę į Donbasą ir apginklavo vietos separatistus. Per tuos devynerius metus bepiločiai gerokai patobulėjo ir dabar skraido beveik visą parą.
„Skraido ir per rūką, ir per sniegą, ir per lietų. Tam, kad pamatytų, kas šaudo į mūsų pėstininkus“, – kalbėjo Ukrainos gynėjas.
Bet pasiųsti dronus ir pamatyti, kas šaudo iš priešo pusės tėra pusė darbo.
„Jei juos radome, tai dar nieko nereiškia, reikia nustatyti koordinates“, – tikino kitas Ukrainos gynėjas.
Tik gavus tikslas priešo taikinių koordinates, Ukrainos pėstininkams į pagalbą gali ateiti jų artilerija. Jų sviediniai, net ir nulėkę kelis kilometrus pataikyti privalo.
Bepiločiai mato, kur pataiko sviediniai ir pagal tai galima koreguoti artilerijos ugnį. Būtent tokiu būdu pastarosiomis dienomis ir vyksta karas Donecko bei Luhansko srityse. Nes manevruoti tankais, ar kita sunkiąja technika vis sunkiau. Ukrainoje jau prasidėjo pavasaris.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
