Visgi, pasak jos, tam, kad Seimas galėtų svarstyti pensijų sistemos pokyčius, reikia sulaukti kompleksinio siūlymo iš socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Mano įsitikinimu pokyčiai yra reikalingi. Viena vertus nereikia griauti visos sistemos, kitą vertus reikia atliepti žmonių lūkestį, nes jie nori turėti daugiau savarankiškumo, daugiau sprendimų galios. Iniciatyvų šiuo metu registruota daug. Mano manymu, reikėtų sulaukti tokio labiau kompleksinio pasiūlymo iš ministerijos ir Vyriausybės. Ir tuomet Seimas apsispręs“, – LRT komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Džiaugiuosi, kad praėjusios kadencijos politikai ir tie politikai, kurie pasiūlė šį modelį, pripažįsta, kad šis buvo neoptimalus ir siūlo jį keisti“, – tvirtino ji.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad šiuo metu sunku pasakyti koks modelis bus pateiktas. Jos teigimu, aišku tik tai, kad Seimas imsis pokyčių pensijų kaupimo II pakopoje.
„Aš manau, kad pokyčiai bus, tik labai sunku pasakyti, kuris modelis ar pakeitimas bus pasirinktas“, – tikino ji.
Pirmadienį, kovo 14 dieną Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus pristatys siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos korekcijų.
ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.
Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.
Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.
Galiausiai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“. Ji kritikuoja esantį automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondą, taip pat, LPSK pirmininkei kelia klausimų galimybė sustabdyti įmokų mokėjimą į fondą tik kartą gyvenime ir vos dvylikai mėnesių.
