G. Vagnorius prisiminė ir viešas diskusijas dėl vokiečių brigados Lietuvoje – esą jos nepasitarnavo. Signataras leido suprasti manantis, kad infrastruktūra brigadai mūsų šalyje statoma per lėtai.
Sakydamas kalbą iš tribūnos Seime G. Vagnorius atkreipė dėmesį į Lietuvos laikyseną tarptautinėje arenoje. Jis pasidžiaugė valstybės vadovų pastangomis „remti didvyriškai kovojančią Ukrainą“.
„Ypač džiugina, kai mūsų šalies politiniai lyderiai vėl kalba vienu balsu demonstruodami Lietuvos tradicinės užsienio politikos stiprybę“, – pažymėjo G. Vagnorius.
„Tikime, kad prireikus NATO 5 straipsnis būtų greitai aktyvuotas. Bet Šiaurės Atlanto šalių pagalbos nesulauktume akimirksniu. Agresoriaus neatgrasysime pareiškimais, turime demonstruoti stiprius gynybinius pajėgumus.
Kokio sunkumo ginkluotės ir kokių kariuomenės pajėgumų mums trūksta, gerai matome iš Ukrainos kovų. Gražiai remiame Ukrainą – neužleisti nei pėdos, kovoti iki paskutinio lašo. Bet ar patys su keliame aukštesnius karinės parengties reikalavimus? Ar pagaliau išdrįsime daliai rinkėjų nepopuliarų sprendimą įsiversti tegul ir trumpesnę, bet visuotinai privalomą karinę tarnybą, kuri leistų suburti gausesnę kariuomenę?
Beje, neužmirškime, kad investicijos į krašto saugumą su kaupu atsiperka ir ekonomiškai.
Tad dar turime, ko pasimokyti iš kaimynės Suomijos, kuri į NATO žengia kaip galinga gynybinė jėga, papildydama ir mūsų saugumą“, – kalbėjo Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras.
Vokietijos pažadas Lietuvoje dislokuoti pilnai aprūpintą brigadą, pasak jo, yra vertinamas kaip gyvybiškas, siekiame kuo greitesnio jo įsikūrimo.
„Tačiau didžiosios NATO šalys nėra Lietuvos saugumo skolininkės. Pripažinkime, kad Lietuvos pozicijai nepasitarnavo mūsų pačių politinės diskusijos, jog infrastruktūroje keliems tūkstančiams kareivių įrengti esą prireiks 5 metų. Lyg tai būtų sunkesnis uždavinys nei okupacinėmis sąlygomis įgyvendinti Kovo 11-osios Akto nepriklausomybės deklaraciją.
Partneriams pasiųstume daug reikšmingesnį signalą, jei vasarą Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime susitikimo dalyvius galėtume pakviesti į jau baigiamą statyti karinį miestelį, kuris, prireikus, pasitarnautų ir Lietuvos kariuomenės plėtrai“, – kalbėjo G. Vagnorius.
Jis, kalbėdamas apie šalies nacionalinį saugumą, sukritikavo politikų retoriką.
„Kaip niekad svarbu nacionalinio saugumo kriterijumi matuoti kiekvieną užsienio politikos pareiškimą. Susivaldyti nuo nereikalingo, nužmogėjusio agresoriaus provokavimo. Dėl asmeninės reklamos kai kada ir parlamentarai, manau, pritrūksta atsakingumo. Pavyzdžiui, populistinė iniciatyva ardyti geležinkelių bėgius į Kaliningradą ir taip stabdyti tranzitą. Manau, tokie dalykai kenkia nacionaliniam saugumui, atbaido investuotojus, gąsdina ir šalies piliečius“, – vertino G. Vagnorius.
Apgailestavo, kad plaukiame pasroviui, kad turime „pavydo“ politiką
G. Vagnorius teigė, jog galime didžiuotis, kad per paskutinius trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuva iš Europos pakraščio virto į pasiturinčią Europos valstybę, kuri greitai prilygs seniesiems Europos kraštams.
„Dėkoju už išskirtinę galimybę šioje istorinėje vietoje pasidalinti mintimis ir ypač pasveikinti visus su įspūdinga virš trisdešimt metų besitęsiančia Lietuvos Pergale, anuomet atvėrusią duris į laisvę ir kaimyninėms tautoms. Deja, tuo nepasinaudojo Rusija ir Baltarusija, kurios valdžią dešimtmečiams užgrobė nužmogėję diktatoriai“, – apgailestavo G. Vagnorius.
„Atlaisvinus privačią iniciatyvą ir įsiliejus į turtingesnio pasaulio rinką, Lietuva neatpažįstamai pasikeitė – iš Europos pakraščio tampa pasiturinčia valstybe. Tikiu, jog netrukus pasivysime ir senuosius Europos kraštus, jei ryžtingai tvirtinsime demokratijos pamatus ir mes, piliečiai, pagaliau pradėsime pasitikėti savo pačių renkamu parlamentu“, – tikino jis.
Visgi G. Vagnorius sakė manantis, kad Lietuvai vis dar reikalingi pokyčiai. Pasak signataro, reikalinga stiprinti administracinius gebėjimus ir griežtai atskirti valdžios šakų funkcijas.
„Pagaliau – metas, senųjų demokratijų pavyzdžiu griežtai atskirti pagrindinių valdžios šakų funkcijas ir įteisinti vieningos vykdomosios valdžios institutą, kur Vyriausybei būtų pavaldžios visos centrinės vykdomosios valdžios įstaigos“, – teigė jis.
Signataras apgailestavo ir dėl prasiveržiančios „pavydo“ politikos, kai sėkmingus ir daugiau uždirbančius verslus valdžia pasirenka bausti didesniais mokesčiais.
„Tačiau šalies politinėse nuotaikose, deja, dar gajus sovietmečio palikimas – prasiveržianti „pavydo“ politika, valdžių noras dalinti, skirstyti, atiminėti, dar linkstame didesniais mokesčiais bausti tuos, kurie sėkmingiau dirba“, – tikino G. Vagnorius.
Nors, signataro manymu, Lietuva, tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare, „plaukia pasroviui be strateginės krypties“, tai nei kiek, anot jo, nesumenkina tikrai didžių Lietuvos pasiekimų ir netūrėtų būti suvokta kaip įžeidimas naujos kartos politikams. Juos G. Vagnorius teigė laikantis įkvepiančiais.
„Paminėti skaudulėliai, kurie, manau, trukdo spartesnei šalies pažangai, niekaip nemenkina istorinių Lietuvos pasiekimų. Kaip ir daugelis, džiaugiuosi tvirta šalies provakarietiška laikysena, valstybės vadovų pastangomis remti didvyriškai kovojančią Ukrainą. Ypač džiugina, kai mūsų šalies politiniai lyderiai vėl kalba vienu balsu, demonstruodami Lietuvos tradicinę užsienio politikos stiprybę“, – tvirtino G. Vagnorius.
„Džiugina naujos politikų kartos veržlumas ir iniciatyvumas, tikiu Lietuvos galimybėmis siekti modernesnio ekonominio ir socialinio modelio. Žavi jaunos, bet neįtikėtinai brandžios politikės – Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen – įkvepiantis permainoms pavyzdys, tikiu Lietuvos gražia ateitimi. Kaip ir daugelis tautiečių, didžiuojuosi Respublikos Prezidento ir Ministrės Pirmininkės efektyviu atstovavimu Lietuvai. Linkiu visiems sėkmės šiuo kritišku geopolitiniu laikotarpiu“, – kalbą baigė nepriklausomybės Akto signataras.
Terleckas: kartais didesnę bendrystę jaučiu su ukrainiečiais, ne su tautiečiais
Savo kalboje dėmesį į šalies aktualijas atkreipė ir Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas. Dabar, kai netoli vyksta karas, gyventojų politinė bendrystė yra svarbesnė nei tautinė ar kalbinė, sakė jis.
„Šiandien nesinori akcentuoti tik tautinės ar kalbinės bendrystės, nes politinė bendrystė yra svarbesnė. Tai ypač akivaizdu karo Ukrainoje fone.
Su Rusijos agresiją bandančiais atlaikyti ukrainiečiais jaučiu kur kas didesnę ir svarbesnę bendrystę nei su tautiečiais, kurie pamuštą Rusijos tanką Katedros aikštėje apibarstė gvazdikais, arba tautiečiais, niekaip neapleidžiančiais verslo interesų Rusijoje. Ir tais, kurie to nesureikšmina“, – Seime savo požiūrį dėstė A. Terleckas.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos, jis dalijosi prisiminimais apie savo senelio požiūrį, pasaulėvoką.
Kovo 11-osios minėjime buvo įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Ją projektui „Valstybė kaip veiklos subjektas Petro Dirgėlos ir Gintaro Beresnevičiaus kūryboje“ parengti pelnė filosofas, mokslininkas Vilius Bartninkas.
Minėjimo transliacija:
Kovo 11-oji Lietuvoje – valstybinė šventė. Tądien 1990 metais Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
