Daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų per savivaldos rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), už ją balsavo 17,45 proc. rinkėjų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) liko antri su 16,2 proc. balsų. Retas politologas abejoja, kad sostinės meru taps šios partijos atstovas Valdas Benkunskas.
Ar tokie rezultatai reiškia, kad per kitų metų rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus konservatoriai ir socialdemokratai dalinsis didžiąją dalį rinkėjų balsų, konservatoriams taikantis į labiau išsilavinusį rinkėją, o socialdemokratams palaikymo ieškant kur giliau provincijoje?
Socialdemokratai turėjo tai, ko reikia
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė A. Ramonaitė sutiko, kad takoskyra tarp vadinamųjų „dviejų Lietuvų“ tik gilės.
Pašnekovė pabrėžė, kad ji ir dabar yra gili, tačiau klausimas, kokiomis formomis visa tai pasireikš prieš Seimo rinkimus.
„Nacionaliniuose rinkimuose ji dažnai pasireiškia naujų partijų ar net radikalesnių partijų atsiradimu“, – patikino ji.
Tuo metu savivaldos rinkimuose, anot A. Ramonaitės, vyrauja kita dinamika, nes juose ypač svarbu partinės struktūros – šia prasme LSDP turi ryškų pranašumą prieš kitas partijas.
„Dabar ta perskyra tarp konservatorių ir socialdemokratų išryškėjo, tačiau tai nereiškia, kad taip bus ir nacionaliniuose rinkimuose. Gali įvykti taip, kad LSDP nacionaliniuose rinkimuose pasirodys ne taip gerai, kaip savivaldos. Nes socdemai yra savotiškai yra per vidurį: nuosaikūs, neutralūs. Vietos rinkimuose tai yra jų pranašumas, ypač merų rinkimuose, kur reikia surinkti daugiau negu pusę balsų – buvimas per viduriuką ir nuosaikumas tam padeda“, – kalbėjo politologė.
Nesuvalgė vienas kito
Tuo metu nacionaliniuose rinkimuose tie patys dalykai kiša koją, nes socialdemokratams juose dažniausiai pritrūksta veido.
A. Ramonaitės teigimu, kitos politinės jėgos, turinčios ryškesnį veidą ir ryškesnių lyderių, nacionaliniuose rinkimuose gali aplenkti socialdemokratus atstovaujant „antrąją“, arba kitaip – „regioninę Lietuvą“.
Kalbėdama apie tai, kas, jeigu ne LSDP, galėtų būti didžiausias konservatorių oponentas, politologė atkreipė dėmesį, kad vietos rinkimuose prastai nepasirodė nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
„Įvykus skilimui buvo pranašauta, kad valstiečiai apskritai gali išnykti, kad tai buvo vienkartinis projektas. Tačiau mes matome, kad tiek valstiečiai, tiek Saulius Skvernelis pasirodė gerai, jie nesuvalgė vienas kito“, – pabrėžė ji.
Delfi pašnekovė teigė, kad abiem dabartinei valdančiajai daugumai oponuojančioms partijoms pavyko įgauti savitą veidą.
„Kažkuria prasme visai sutinku su tuo, ką sakė Ramūnas Karbauskis ir ką S. Skvernelis vėliau patvirtino, kad jos tarpusavyje net nėra konkurentės, nes jos savotiškai pasidalijo tuos rinkėjus. Gali nutikti taip, kad šį kartą naujai partijai nišos neatsiras“, – svarstė ji.
A. Ramonaitės teigimu, valstiečiai nusitaikė į konservatyvesnius rinkėjus, tuos, kurie rėmė „Šeimų maršą“.
„Atrodo, valstiečiai šį elektoratą linkę pasiimti sau“, – pabrėžė ji.
Tuo metu S. Skvernelio demokratai, pasak politologės, laikosi labiau centristinės krypties.
„S. Skvernelis sužais tuo, kuo kadaise žaidė Darbo partija ir jai netgi visai gerai sekėsi. Kai einama ne per ideologiją, o per valdymo efektyvumą, tarsi bandymą parodyti, kad jie turi kompetencijų valdyti geriau, negu kitos partijos ir tai Lietuvoje gerai veikė, – kalbėjo pašnekovė. – Taigi, valstiečiai eis daugiau per ideologinę priešpriešą dabartinei valdančiajai daugumai, o S. Skvernelis – per efektyvumo, valdymo kokybės sritį. Gali būti, kad jie ir surinks tuos visus nepatenkintus, gal nepaliks netgi daug erdvės kažkokiai naujai partijai“.
Tačiau TSPMI politologė sakė, kad vis dėlto dabar yra sunku prognozuoti, ar nauja partija prieš Seimo rinkimus neatsiras.
„Naujų partijų pranašumas yra tas, kad jos išlenda prieš pat rinkimus, ne iš anksto. Negalime žinoti, kas atsiras ir kaip spės sužaisti iki tų nacionalinių rinkimų“, – pabrėžė ji.
Viešojoje erdvėje jau kuris laikas skamba svarstymai, kad tokią partiją, nusitaikiusią į „antrosios Lietuvos“ rinkėjus, galėtų įkurti teisininkas Ignas Vėgėlė.
Anot A. Ramonaitės, I. Vėgėlė, kaip partijos veidas, vėliavnešys turėtų potencialo, kita vertus, įkurti partiją – didelis ir sudėtingas darbas, kuriam reikia ne tik didelės komandos, bet ir pinigų.
Kad partiją savarankiškai imtųsi kurti maršistai, anot jos, požymių nėra.
Kalbėdama apie rinkėjų nuotaikas prieš Seimo rinkimus, A. Ramonaitė teigė, kad yra dalis žmonių, kurie iki paskutinės akimirkos laukia, ar pasirodys kas nors naujo ir įdomaus.
Tačiau kita vertus, rinkėjai linkę mąstyti strategiškai ir nebalsuoja už tuos, kurie, kaip jie patys yra įsitikinę, neturi šansų.
Todėl naujai įsikūrusi jėga prieš rinkimus, anot jos, turi dar spėti parodyti, kad kažką sugeba.
„Ar pavyks įsikurti kažkokiai naujai partijai ir parodyti tą galią, kad žmonės įtikėtų, geras klausimas, – teigė ji. – Paradoksas tas, kad kaip parodė mūsų apklausos, dalis žmonių, kurie balsavo už Laisvės partiją, yra tie patys, kurie nuolat balsuoja už kažkokias naujoves, kas tai bebūtų, net jei tai būtų, tarkime, Drąsos kelias – visiška priešingybė Laisvės partijai pagal ideologiją“.
Tad, anot jos, dalį rinkėjų naujumo efektas gana stipriai veikia, tačiau paprastai toks rinkėjais yra labai nepastovus ir naują partiją greit pamiršta.
Laisvės partijos likimą prognozuoti sunku
A. Ramonaitė sutiko, kad Laisvės partijos naujumas per Seimo rinkimus jau bus išblėsęs ir ji dalį rinkėjų praras.
Šiai partijai, pasak politologės, būtų labai ne į naudą, jei žmonės imtų abejoti, ar ji peržengs 5 proc. barjerą.
Tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Laisvės partijai apklausos dažnai būna nepalankios, tačiau taip iš dalies gali būti dėl to, kad jos rinkėjas – jaunas, mobilus žmogus, kurį per apklausą sunku pagauti, nes jis retai būna namie.
„Ir prieš 2020 rinkimus apklausos rodė mažesnį populiarumą, o realybėje partija gavo daugiau balsų, todėl labai sunku net ir iš apklausų prognozuoti šios partijos likimą“, – pripažino ji.
Tačiau A. Ramonaitė teigia, kad per artėjančius rinkimus konservatoriams nepavyks išlošti Laisvės partijos sąskaita vien dėl to, kad šios partijos griuvėsių prieš kitus Seimo rinkimus mes dar nematysime – taip įvyktų tik po rinkimų, jei partija neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero.
Suabejojo, ar ideologinis grynumas yra vertybė
Laisvės partija yra bene pirmoji Lietuvos politiniame lauke, besirūpinanti išskirtinai tik savo rinkėjų problemomis.
Paklausta, ar tokia tendencija galėtų persiduoti ir didžiosioms politinėms jėgoms, kurios pamažu imtų koncentruotis tik į savo rinkėją, A. Ramonaitė vylėsi, kad taip nenutiks.
„Tai yra tam tikra problema, nes kai vieni susikoncentruoja į savo specifinį elektoratą ir pradeda įgyvendinti arba bandyti įgyvendinti kažkokias specifines idėjas, atsiranda atoveiksmis – kiti tampa nepatenkinti“, – kalbėjo ji.
Politologės teigimu, situacija, kai vieni tempia į vieną pusę, kiti į kitą, labai priešina visuomenę.
Anot jos, LSDP, S. Skvernelio partijos yra labiau orientuotos į vidurį, į daugmaž kompromisinį ir visiems tinkantį variantą.
„Laisvės partija įnešė visiškai kitokį veikimo modelį, ideologinį, kurio iki šiol Lietuvoje nebuvo. Tai truputėlį bandė ir valstiečiai, bet jie anksčiau dar nebuvo tiek išsigryninę, dabar labiau gryninasi ir bando tą opoziciją sudaryti. Įdomu, ar viskas eis link to ideologinio gryninimosi ir konfliktų, ar grįš pragmatizmas ir centriškumas, kurį mes visą laiką anksčiau turėjome“, – svarstė ji.
A. Ramonaitė prisiminė, kad politologai iš partijų anksčiau reikalaudavo ideologinio grynumo.
„Bet dabar kai žiūri – tas ideologinis grynumas gali privesti prie konfliktų, nesutarimų ir neaišku, ar čia tokia jau baisiai didelė vertybė. Gal tuo metu, kai situacija sudėtinga ir vyksta karas, ne visai laikais žaisti tuos ideologinius žaidimus, tiesą sakant. Gal geriau laikytis pragmatiškesnės politikos ir nesiūbuoti to visuomenės laivelio“, – svarstė ji.
