Jo teigimu, teoriškai galima siekti sutarti aiškesnę poziciją dėl brigados dislokavimo Lietuvoje NATO viršūnių susitikime, vyksiančiame Vilniuje liepos mėnesį.
„Gali būti įpareigojimas, bet tam turi būti sutarta tarp 30 valstybių – netgi tų valstybių, kurios jau dabar, matome, skirtingai žiūri į keliamą pavojų. Jos gali nepritarti ir praeitą kartą (Madride – aut.p.) greičiausiai taip ir buvo. (…) Įpareigojančios formuluotės neliko, liko pritarimas principui“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė užsienio reikalų ministras.
Dėl to, anot jo, reikia vadovautis komunikatu tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo.
„Yra susitarimas, jis nėra pakeistas, yra mūsų atsakomybė ir tai yra mūsų gyvybinis interesas“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Jo vertimu, visos šalies institucijos negali atsitraukti nuo šio siekio ir privalo kalbėti vienu balsu.
„Jei mūsų partneriai, išgirdę Lietuvos poziciją, pasakytų: „atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes negalime, gal niekada negalėsime“, tada mes turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą, ko mums reikia.
Mums reikia dabar ne diplomatinių trumpalaikių pergalių – mums reikia būti garantuotiems ir savo žmonėms pasakyti, kad mūsų valstybė būtų ginama nuo pirmosios sekundės, nuo pirmojo centimetro“, – pridūrė ministras.
G. Landsbergis paaiškino, kad 10 dienų reagavimo laikas nėra tinkamas Lietuvos atveju.
„10 dienų neveikia, jei tai yra pirmoji sekundė ar pirmasis centimetras. Negali veikti. Po dešimties dienų mums reikėtų atsikovoti teritorijas. Kaip matėme, kas vyksta Ukrainoje, tai įvyksta Buča, įvyksta kiti miestai. Tai yra rimtas ir aiškus signalas: mes negalime savo partneriams parodyti, kad mes neturime rimto požiūrio į savo saugumą ir gynybą“, – teigė politikas.
