Žurnalistų Seime ketvirtadienį kalbinta konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė skeptiškai atsiliepė apie galimybę Seime burti tyrimo komisiją ir aiškintis knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašomas aplinkybes, susijusias ir su VSD veiklos teisėtumu.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: dar tarsimės
Pasak jos, komisijų žanras – devalvuotas.
„Mūsų frakcijos nuomone tirti galima tuos klausimus, kurie susiję su Seimui atskaitingomis institucijomis arba kur Seimas yra įsitraukęs į parlamentinės kontrolės dalykus.
Susipažinus žurnalistų su D. Pancerovo ir B. Davidonytės tyrimu, manom, kad klausimų iš to tyrimo kyla nemažai, juos galima suskirstyti į keletą blokų – ir dėl galimų trąšų verslininkų kaip lobistų įtakos, ir dėl Valstybės saugumo departamento vykdytų kai kurių žmonių patikrų, kai kurių Lietuvos piliečių atžvilgiu. Iš esmės, nekeliant nepasitikėjimo viena ar kita institucija [klausimo], bet tiesiog aiškiai suprantant, kokia yra reguliacija, ar yra laikomasi įstatymo raidės, pasiryžti tvarkyti sistemą taip, kad ji būtų aiški ateityje“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos nuomone, rūpimus klausimus galima būtų iškelti, pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
„Apie komisiją mes kol kas nesame sutarę ir koaliciniame formate. Tiesiog apie klausimų blokus ir tai, kas kelia klausimų, o kokį žanrą pasirinksime, siekdami, kad visuomenė gautų atsakymus į tuos klausimus, dar apsitarsime“, – dėstė politikė.
Armonaitė: tai gali būti tiesiog oro virpinimas
Paklausta, ar tada pavyktų sužinoti ką nors naujo, juk, pavyzdžiui, VSD vadovas Darius Jauniškis jau liudijo Seime apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos tikrinimus, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė, jog tikslas – gauti kuo daugiau informacijos.
„Pasitarsim, nuspręsim, kur manytumėm geriausia būtų gauti kaip įmanoma pilnesnę informaciją“, – teigė ji.
Panašiai kalbėjo ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Sprendimo kurti laikinąją tyrimo komisiją, pasak jo, bent jau kol kas nėra, o į kylančius klausimus, G. Landsbergiu įsitikinimu, atsakymų galima ieškoti ir kitais būdais – užduodant klausimus raštu, kviečiantis asmenis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ar į Seimo tribūną.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė taip pat kalbėjo, kad aplinkybes dėl VSD veiklos būtų galima aiškintis ir kitais formatais, ne tyrimo komisijoje.
„Nebūtina yra kurti kiekvienu klausimu specialią komisiją. Galima priskirti komitetui tas funkcijas, žmonėms, kurie dirba ten, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija ir panašiai.
Kartais gali atrodyti, kad kuo daugiau komisijų turėsime, tuo Seimas neva daugiau dirbs, bet iš tikrųjų taip nėra. Tai gali būti tiesiog oro virpinimas ir dėmesio nukreipimas nuo pačių svarbiausių darbų, nuo reformų, kurios yra svarbios“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį komentavo A. Armonaitė.
Gentvilas: neatmetame galimybės steigti komisiją
Savo ruožtu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, tyrimo komisiją būtų galima steigti tada, jei matytųsi toks poreikis iškėlus atitinkamus klausimus kitais formatais.
„Mūsų sprendimo nėra dėl jos, tačiau neatmetame galimybės, kad dėl knygoje išdėstytų dalykų – rinkimų kampanijos finansavimo, galimai neteisėto duomenų apie piliečius rinkimo, baltarusiškų trąšų įtakos politiniams procesams ir politikų finansavimo, A. Stončaičio problema ir daugiau temų – gali atvesti ir prie komisijos“, – žurnalistams Seime teigė politikas.
Visgi, pasak jo, „ne komisija yra tikslas“.
„Tikslas yra išsiaiškinti ir užkardyti galimai neteisėtus veiksmus.
Mes jau esame aptarę su koalicijos partneriais kai kuriuos dalykus, kas galėtų vykti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuris yra šiek tiek apribotomis rankomis, nes praėjusioje kadencijoje jau yra pasisakęs dėl kai kurių pranešėjo įvardytų dalykų. Kai kurie dalykai, atsakymai galėtų būti gaunami pakviečiant VSD vadovą ar gal ir kitus pareigūnus į Seimą, ir jeigu tai ves link komisijos sudarymo, tai komisija bus formuojama“, – tikino E. Gentvilas.
Paklaustas, kada galėtų prasidėti visi procesai, politikas tikino, kad bent jau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete gana greitai.
Kasčiūnas: klausimai bus kitą savaitę
Žurnalistų kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, jog klausimai su Pranešėjo istorija siejamiems asmenims – prezidentui G. Nausėdai, VSD vadovui D. Jauniškiui – greičiausiai pirmiausia bus užduodami raštu. Klausimus, pasak jo, tikimasi turėti kitą savaitę.
„Dabar klausimų formulavimo stadija <...>. Klausimai formuluojami pagal medžiagą. Be jokios bus abejonės neišvengiamai bus klausimų ir prezidentui, bus klausimų ir VSD vadovui, dėl to tikrai neabejokime – pirmiausia reikia kalbėti apie institucijų vadovus.
Aš galbūt taip apibendrintai pasakysiu, kad [klausimai] – pagal blokus. Aišku, yra Pranešėjo ir VSD istorija – vienas aspektas, trąšų verslo dalyvavimas Gitano Nausėdos rinkimų kampanijoje, lygiai taip pat tikrai formuluojami bus klausimai susiję su rinkimų finansavimo aspektais, tas neatitikimas, kuris gerai žinomas tarp finansų ir monitoringo rezultatų, kurie rodė labai panašų visų trijų kandidatų matomumą, ir kiti dalykai, susiję su finansų organizavimu, paramos rinkimu ir panašiai. Keli blokai, gali būti ir dar daugiau kai kurių temų“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Dalį klausimų, pasak jo, galėtų kuruoti jo vadovaujamas komitetas, kitus, pavyzdžiui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Pagal blokus matosi, kad ne tik NSGK, ten bus platesnis laukas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Kol kas jis teigė nekalbantis apie poreikį steigti tyrimo komisiją ir visa tai aiškintis joje.
„Kol kas aš apie tai nekalbu. Nesakau, kad jos ir nereikia <...>. Sakau, kad dar kol kas nėra apsispręsta, kokiu keliu eiti. Pirmiausia bus ieškoma būdų, kaip tuos klausimus užduoti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasitikslinus, ar pirmiausia klausimai bus užduoti raštu, o vėliau, gavus atsakymus, bus sprendžiama, ką daryti toliau, politikas tai patvirtino.
„Taip, viską galima paimti ir paneigti išėjus viešai, argumentuotai atsakius į klausimus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Lopata: bandoma laimėti laiko
Su siūlymu steigti tyrimo komisiją ir aiškintis, pirmiausia, VSD veiklos pagrįstumą ir teisėtumą tikrinant G. Nausėdos rinkiminę komandą ir potencialius jos narius, finansinius rėmėjus, anksčiau išstojo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata. Jo įsitikinimu, kolegos Seime neskuba skelbti apie komisijos įkūrimą, nes taip tikisi laimėti laiko klausimų formulavimui.
„Aš manau, [politikai] daugiau išmeta į viešąją erdvę alternatyvų bandydami laimėti laiko viso paketo klausimų paruošimui, ką mes sutarėm daryti. Tą patvirtino tiek konservatoriai, kad ruošia klausimus, tiek mes ruošiame klausimus. Dėl Laisvės – nežinau, bet, manau, jie prisijungs taip pat“, – Delfi komentavo liberalas.
Paklaustas, ar klausimai formuluojami tam, kad būtų užduoti komisijos formate, R. Lopata tai patvirtino. Be to, komisija, jo įsitikinimu, yra vienintelė tinkama vieta gauti atsakymus.
„Yra įvairių pasiūlymų, bet, kiek aš girdžiu, bent du iš jų netinka: pirma, kviesti į Seimo tribūną pasiaiškinti VSD direktorių – ir taip buvo aišku, kad nėra prasmės, ką jis ir pats patvirtino, nes jis nepakeis savo parodymų. Galų gale, bijo, matyt, ir prisišnekėti daugiau, naujų detalių atskleisti, kas jau buvo padaryta.
O dėl NSGK, kaip turinčios specialų komisijos statusą, problema tame, kad NSGK grynai objektyviai negali būti objektyvia, nes bent penki ar šeši žmonės jau dalyvavo prieš dvejus metus įvykusiame procese, arba yra minimi. Taigi, belieka tik parlamentinė komisija“, – kalbėjo R. Lopata.
Ką esą reikėtų tirti, R. Lopata anksčiau išvardijo savo feisbuko paskyroje.
Ką reikėtų tirti
„Aš, kaip Seimo NSGK narys manau, kad būtini šie žingsniai, atkuriant teisingumą Pranešėjui ir VSD vadovybei.
– LR Seimo pavasario sesijos pradžioje turi būti sudaryta parlamentinio tyrimo komisija ir pradėtas tyrimas.
– Jei buvę ar esami VSD pareigūnai ir vadovybė, susieta su šia istorija turi likučius atsakomybės, jie galėtų nustotų viešai meluoti, papasakotų bent dalį tiesos. Kai kurie jų savo gyvybe rizikavo gindami Lietuvos ir NATO šalių interesus, tad ir dabar reikia drąsos nepasilikti šiame klaidų liūne ir priimti sprendimus, atitinkančius Lietuvos karininko garbės kodeksą.
– Politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti, taip pat turėtų būti įvertinti LR Seimo parlamentinės komisijos. A. Stončaitis galėtų jau dabar atsisakyti Seimo nario mandato.
– Epizodai, aprašyti knygoje, apie kuriuos liudija Pranešėjas, turi būti įvertinti ypač atidžiai:
a) LR piliečio G. Nausėdos ar jo vardu veikusių asmenų prašymu D. Jauniškio ir R. Bridikio ir kitų organizuotas bei vykdytas LR piliečių operatyvinis tyrimas ir operatyvinė medžiagos (apie 70 puslapių slaptos informacijos) perdavimas piliečiui G. Nausėdai ar jo komandai, kai pagal Pranešėjo liudijimą pati VSD vadovybė suprato ir pripažino veikusi neteisėtai;
b) teisės dirbti su slapta informacija suteikimo A. Stončaičiui istorija, kurioje pagal pranešėjo liudijimą pats D. Jauniškis pripažino veikęs pagal tuometinio premjero spaudimą;
c) VSD direktoriaus pavedimas vykdyti operatyvinę veiklą savo bičiulio, dirbančio privačios saugos kompanijos vadovu, draugės atžvilgiu;
d) VSD ir prezidentūros patarėjų dalyvavimas darant neteisėtą poveikį Krašto apsaugos ministrui R. Karobliui vykstant AOTD vadovo skyrimo procedūrai ir siekiant į šias pareigas paskirti sau palankų, „artimą“ asmenį iš tarnavimo SOP laikų;
e) kaip Knygoje sako Pranešėjas, „buvo tikrinama vieno kandidato aplinka ir ieškota ne Rusijos agentų, bet žmonių, kurie viešųjų ryšių prasme, būtų galėję pakenkti tam kandidatui. Ar tai yra nacionalinio saugumo klausimas?“. Arba: „Jeigu tavęs draugas paprašė patikrinti jam patinkančią merginą ir tau atrodo normalu tokią užduotį pavesti žvalgybos pareigūnui, tai rodo tavo požiūrį į tarnybą.“ Arba kaip Knygoje liudija V. Bakas: VSD „sistemose“ yra „absoliučiai viskas“, ką valstybė žino apie žmogų.
Teisinės valstybės principas bei nacionalinio saugumo interesai reikalautų, kad informacija, kuri yra renkama į VSD ir kitų nacionalinio saugumo sferai priskirtų duomenų bazes, būtų susieta tik su priešiškų valstybių daromu poveikiu LR ir kitų valstybių piliečiams, o ne su Lietuvos Respublikoje vykstančiais vidaus politikos, viešo ar „lovos“ gyvenimo procesais. Šių klausimų sprendimų turi imtis NSGK, parlamentinio tyrimo komisija ir žvalgybos ombudsmeno institucija“, – rašė parlamentaras.
Neaišku, iš kur VSD gavo sąrašus
Knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“, remiantis Pranešėjo liudijimu, teigiama, jog VSD vadovybė žodžiu pavedinėjo Pranešėjui prieš svarbius G. Nausėdos rinkiminius sprendimus tikrinti jo komandą: 2018-ųjų liepą Pranešėjo paprašyta patikrinti žinomus žmones, o rugsėjį jų apsuptas G. Nausėda paskelbė dalyvausiantis rinkimuose; 2019-ųjų sausį VSD tikrino savanorius, o po mėnesio G. Nausėda atidarė rinkimų štabą, kuriame tie savanoriai dirbo. Knygoje rašoma, kad tikrinti ir potencialūs G. Nausėdos finansiniai rėmėjai. Iš viso – 123 asmenys.
D. Jauniškis anksčiau tikino, kad nei G. Nausėda, nei jo štabo nariai jo asmeniškai neprašė tikrinti G. Nausėdos rinkiminės komandos. D. Jauniškio žiniomis, atitinkamų prašymų nesulaukė ir jo pavaldiniai.
Tiesa, VSD vadovas patvirtino, kad informacija apie G. Nausėdos štabą buvo rinkta.
„Be abejo, taip. Aš nemanau, aš žinau, kad tai yra tiesiog departamento prievolė. Prievolė todėl, kad mes tikrintume kandidatus siekiant išvengti tam tikrų rizikų, grėsmių nacionaliniam saugumui – be jokios abejonės. Mes patikrinam tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta. O informaciją mes turime pagal įstatymą teisę rinkti įvairiais būdais <...>. Tai jeigu tu gauni tam tikrą informaciją, tu ją prasitikrinti, ar nėra kontržvalgybinių rizikų. Jeigu jų nėra, informacija keliauja į šiukšlių dėžę“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ aiškino D. Jauniškis.
Kas „įmetė“ G. Nausėdos rinkiminės komandos sąrašus, VSD vadovas nepatikslino.
Nausėda apgailestavo dėl politikų užmojų
D. Jauniškis tikino, kad rinkiminiu laikotarpiu tikrinti ir kiti kandidatai į prezidentus.
„Ta informacija apie jų, sakykime, aplinką, komandas, be jokios abejonės, yra patikrinama. Buvo einama ir kalbamasi ir su jų štabo nariais, buvo renkama ir kita informacija lygiai taip pat“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Be to, jis patvirtino, kad pavedė Pranešėjui žvalgybos duomenų bazėse patikrinti vienos moters vardą. Knygoje teigiama, kad ta moteris bendravo su D. Jauniškio draugu.
„Atsakymas yra labai paprastas. Aš esu irgi asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėm, su kokiom moterim tu bendrauji. Jeigu kyla tam tikrų įtarimų, tu ateini ir pasitikrinti, ar nėra už to žmogaus, ar mūsų bazėse nėra kažkokios informacijos“, – dėstė D. Jauniškis.
Trečiadienį per spaudos konferenciją prezidentūroje D. Jauniškis tikino, jog minėtomis temomis neturėtų, ką daugiau pasakyti, negu kad yra pasakęs. Informacija, anot jo, anksčiau buvo pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Kiek žinot, buvo ir STT, ir Generalinės prokuratūros tyrimai pasirodo, kurie nerado preteksto vėlgi kelti kriminalinę bylą. Nieko naujo aš tikrai nepasakyčiau, net jeigu toks tyrimas ir būtų“, – sakė vadovas.
Tiesa, D. Jauniškis patikino, kad VSD būtų pasiruošęs atsakyti į visus klausimus, jeigu Seimas imtųsi kažkokiu būdu aiškintis Pranešėjo liudijimą.
Prezidentas G. Nausėda taip pat paneigė, kad pats arba per savo atstovus prašė VSD tikrinti jo komandą prezidento rinkimų metu. Jo nuomone, VSD tai darė nebent savo iniciatyva.
G. Nausėda svarstė, kad Seimo politikų siekis nagrinėti ir vertinti žvalgybos institucijos veiklą gali būti nulemtas tam tikrų „įskaudintų arba pralaimėjusių“ grupių revanšistinėmis nuotaikomis. O tai, pasak jo, valstybei yra itin pavojinga. Prezidentas apgailestavo, kad VSD „tapo taikiniu“.
