„Va kokioje valstybėje dabar gyvename“, – penktadienį feisbuke paskelbtame įraše teigia jis.
R. Ačas dėsto, kad prieš daugiau kaip ketverius metus Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) pradėta byla dėl galimos korupcijos 2021 metais žlugo.
„Kai man 2018 metais lapkričio 5 d. buvo pareikšti įtarimai, operatyviniai veiksmai prieš mane turėjo būti baigti, tačiau STT pavedimu, tarpininkaujant Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pradėtas FNTT tyrimas, jam vykstant suorganizuota ir ši byla“, – paskelbtą informaciją komentavo jis.
R. Ačas tikina, kad, jo žiniomis, už straipsnyje minimo vaikino buvo „ir Pravieniškių veikėjai, nes pardavinėjant „Birželio namų“ butus jis buvo bandomas reketuoti“.
„Buvo suorganizuota ale tokia žinutė, kurios pagrindu dar buvau sekamas ne tik klausantis pokalbių 1,5 metų, bet ir fiziškai sekamas. Prieš 2 metus buvo atlikta krata ofise ir namuose. Paimtas darbinis ir nuosavas telefonas. Jokių žinučių nei telefonuose, nei kietajame diske nebuvo rasta. Tel. išklotinėse nieko nebuvo rasta“, – tikina jis.
Anot R. Ačo, vaikinas, „kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas, savo telefono kortelę, kurią naudojo su tuo telefono numeriu prieš kreipdamasis į policiją, sunaikino“.
Jis teigia, kad advokatas gavo atsakymus iš Ryšių reguliavimo tarnybos, tačiau į visus tuos faktus teismas esą nekreipė dėmesio.
Todėl medžiaga, anot jo, atsidūrė Aukščiausiajame teisme.
„Šią naktį paleistas straipsnis yra specialiai, nes kovo 10 dieną prasideda Seimo sesija, reikia slopinti Bartoševičiaus skandalą , o kovo 27 d. Aukščiausiasis teismas nagrinės šią bylą“, – teigė jis.
R. Ačas straipsnį vadina spaudimu Aukščiausiajam Teismui ir kelia klausimą, ar kas nors imsis tyrimo, kas nutekino ne viešos bylos medžiagą.
Žurnalistas: informacija gauta teisėtu būdu
Publikaciją parengęs Delfi.lt specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius atmeta bet kokias galimas sąsajas su politika ir tikina, kad visuomenė ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo žinoti apie buvusiam politikui iškeltą baudžiamąją bylą.
„R. Ačo byla buvo išnagrinėta neviešuose posėdžiuose, bet tik dėl to, kad taip buvo siekiama apsaugoti nukentėjusiojo interesus, tai niekaip nėra susiję su kaltinamojo privatumu, – sakė žurnalistas. – Taip pat noriu patikinti, kad informacija yra gauta teisėtu būdu, todėl tirti, kas ją nutekino, net nėra tikslo.“
Juškaitė: pasirodė esantis tas, nuo kurių gelbėjo kitus
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė penktadienį feisbuko paskyroje teigė, kad turime bene vieną pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai garsiai tautą nuo homoseksualumo gelbėjantys politikai, pasirodo, patys esantys tie, nuo kurių gelbėja kitus.
„Tik priešingai nei absoliuti dauguma LGBT žmonių, prievartautojas. Pamenate p. Remigijų Ačą? Vienas iš vadinamojo Nepilnamečių apsaugos įstatymo palaikytojų. 2010 m., įvykus pirmosioms LGBT eitynėms, bandė daryti spaudimą teismams, kai kartu su Seimo narių grupe kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kad pastaroji iškeltų drausmės bylą teisėjams, kurie leido rengti eitynes“, – rašo ji.
J. Juškaitės teigimu, R. Ačas, kitaip tariant, krovėsi politinį kapitalą, skatindamas homofobiją, bifobiją ir transfobiją.
R. Ačas pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
„Paprastai tariant, p. Ačas pripažintas kaltu dėl bandymo išprievartauti nepilnametį. Nepilnametis buvo jaunuolis iš neturtingos šeimos. Nepažįstu jaunuolio, bet to, ką jis patyrė, neturėjo nutikti. Palaikymas ir dėkingumas atradus jėgų kovoti už save ir tai, kad tokie asmenys kaip p. Ačas neišsisuktų“, – teigia ji.
Kaltę pripažino dviejų instancijų teismai
Dviejų instancijų teismai konstatavo, kad neginčijamais duomenimis yra įrodyta, jog buvęs Seimo narys pasikėsino tenkinti lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Už tai, kad pasikėsino tenkinti lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, teismas R. Ačui skyrė 5 tūkstančių eurų baudą.
Buvęs Seimo narys R. Ačas, būdamas bendrovės vadovu, pakvietė nepilnametį jaunuolį, siekusį užsidirbti pinigų ir taip padėti savo mamai, pas save į butą. R. Ačas 17-mečiui siūlė alkoholio, o jam atsisakius vartoti buvęs parlamentaras pavadino jį „mamytės sūneliu“.
Taip R. Ačas išprovokavo nepilnametį vartoti ir apsvaigti. Tą kartą buvęs Seimo narys už masturbaciją siūlė sumokėti nepilnamečiui 50 eurų.
Antrą kartą R. Ačas SMS žinutėmis pasiūlė 17-mečiui sumokėti 100 eurų už masturbaciją ir su nepilnamečiu susitikti prie prekybos centro. Jiems susitikus, 17-metis iššoko iš R. Ačo automobilio ir smarkiai susižalojo.
Vaikinui patekus į ligoninę, medikai pranešė apie galimą nusikaltimą.
R. Ačas 2003 m. buvo konstitucinę priesaiką sulaužiusio ir per apkaltą nušalinto prezidento R. Pakso patarėju nacionalinio saugumo klausimais. 2004–2011 m. kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys išrinktas į Seimą. 2011–2012 m. jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.
R. Ačas, pasitraukęs iš tvarkiečių gretų, mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas. Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas paskirtas 2016 m. gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.
