Policijos suvestinėje užfiksuota, kad trečiadienį apie 13 val. 35 min. Alytuje esančioje mokymo įstaigoje, kilus žodiniam konfliktui, susimušė du mokiniai. Nukentėjo 2009 m. gimęs paauglys, jis išvežtas į gydymo įstaigą, po apžiūros išleistas gydytis į namus.
Alytaus apskrities policijoje pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas.
Alytaus apskrities policijos atstovė Kristina Janulevičienė sakė, kad incidentas prasidėjo nuo žodinio konflikto. 15-metis moksleivis 13-mečiam nuskėlė dantį ir sumušė veidą.
„Paauglys policijai žinomas dėl vagysčių ir smurto, svarstytas Vaiko gerovės komisijoje“, teigė K.Janulevičienė.
„Aštuntos klasės mokinys sumušė septintos klasės mokinį. Buvo trenkta į veidą, pasipylė kraujas, kaip matėte. Nukentėjęs vaikas yra namuose, jam specialios gydytojų pagalbos neprireikė, aišku, psichologiškai yra sunku“, – taip situaciją, kalbėdama su Delfi, nupasakojo mokyklos vadovė.
Pasak jos, kažkokios ypatingos priežasties, dėl ko kilo muštynės, nebuvo.
„Mes apie įvykį surinkom pirminius duomenis, priežasties net ir nebuvo. Ne toks žodis tiesiog buvo pasakytas“, – tvirtino pašnekovė.
Žiniasklaidoje pasirodė neįvardintų vaikų tėvų pasakojimai, kad tai ne pirmas signalas apie smurtą mokykloje, esą buriasi paauglių gaujos ir užpuldinėja vaikus. Nerimaujantys tėvai esą dėl įsisenėjusių problemų net ruošiasi nebeleisti savo vaikų į mokyklą, taip siekdami atkreipti įstaigos vadovų dėmesį.
Tačiau mokyklos vadovė tokias kalbas kategoriškai paneigė.
„Tikrai gaujų nėra, – sakė ji ir pridūrė. – Direktore dirbu tik ketvirtą mėnesį, žinau tik tiek, kad tas mokinys, kuris mušėsi, mokosi antri metai. Tokio smurto, kaip vakar pasireiškė, mokykla neprisimena.“
Po kiekvieno panašaus atvejo viešojoje erdvėje pasirodo svarstymai, neva paaugliai darosi vis žiauresni ir vis dažniau nusikalsta. Tačiau su vaikais ne vienerius metus dirbanti mokyklos direktorė sako tokių tendencijų nematanti. Toks vaizdas gali susidaryti, nes dėl paplitusių technologijų informacija apie kiekvieną panašų incidentą pasklinda žaibiškai, svarsto pašnekovė.
„Dirbant su vaikais, dėl jų netinkamo elgesio, kada sprendžiame įvairias situacijas, kalbamės su tėvais, jei tėvai linkę bendradarbiauti, vaikų elgesys koreguojamas. Gal jie kartais vaikiškai, neapgalvotai, netinkamai pasielgia. Bet viskas yra sprendžiama, – apie šiuolaikinį jaunimą kalbėjo mokyklos vadovė. – Sunkiau spręsti situaciją, kada mokinio tėvai kitaip galvoja, kai jie nelinkę bendradarbiauti, kaltina aplinką, kaltina mokyklą, aplinką dėl vaiko elgesio.“
Kad teiginiai apie žiaurėjantį jaunimą, tikėtina, nepagrįsti, rodo ir statistika, Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, kasmet nusikaltimais įtarimais nepilnamečių ženkliai mažėja.
Vaiko teisės: situaciją žinome
Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Renata Kruk Delfi perduotame komentare rašo, kad apie situaciją juos vakar informavo policija.
„Nedelsiant reagavome – apsilankėme nukentėjusio vaiko šeimoje, kalbėjomės su vaiku, tėvais. Visų pirma siekėme išsiaiškinti, ar vaikui reikalinga skubi pagalba. Toliau renkame informaciją ir aiškinamės situaciją ugdymo įstaigoje.
Kai nustatome smurtą tarp vaikų, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiame socialines paslaugas teikiančius savivaldybių specialistus, o esant poreikiui – vaiko teisių gynėjų mobiliąją komandą – teikia skubią pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai jos gyvenamojoje vietoje, motyvuoja šeimą spręsti, neretai, užsisenėjusias problemas arba nukreipia pagalbos į kitus specialistus“, – rašoma atsakyme.
Vaiko teisių specialistai atkreipia dėmesį, kad pagalba dažniausiai būna reikalinga ne tik nukentėjusiam, bet ir smurtautojui.
„Aiškindamiesi smurto atvejus ir ieškodami priežasčių, kodėl vaikas ėmėsi smurto prieš kitus vaikus, dažniausiai sužinome, kad netinkamai besielgiantis vaikas pats iš suaugusiųjų matė problemų sprendimo jėga pavyzdį, pats patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan.
Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, tame tarpe ir smurtą tarp jų, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar ją priėmė.
Siekiant išvengti panašių situacijų, labai svarbu savo vaikus mokyti kalbėti apie įvairias patirtis – tiek patiriamą jų pačių, tiek pastebėtą bet kurioje aplinkoje. Vaikams svarbu pasakyti, kad vaiko teisių gynėjai ir kiti vaikų saugumu besirūpinantys žmonės yra pasiruošę išklausyti, suprasti, ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis“, – paaiškina R. Kruk.
Ji priduria, kad skirtingo amžiaus vaikai tarpusavio konfliktus sprendžia ne vienodai: mažesnieji susipykę skuba pasiguosti tėvams, suaugusiems, o paaugliai nesutarimus linkę spręsti patys.
„Taip, kaip moka, kokias patirtis sukaupę. Svarbu suprasti, kad paauglių konfliktai dažnai kyla, dėl bendravimo, klausimo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, negebėjimo teisingai išreikšti savo norų ir požiūrio, tarpusavio konkurencijos. Pasitaiko, kad ir maži nesutarimai į rimtesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto konflikto sprendimo būdo.
Todėl mokykime vaikus suprasti, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus. Kalbėkime su paaugliais ir padėkime jiems suprasti, kad nėra teisingų ir neteisingų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai“, – nurodoma atsakyme.
