LLRA Vilniaus rajone
Paaiškėjus rezultatams Vilniaus rajone, feisbuke pasipylė reakcijos – pirmą kartą tiesioginių merų rinkimų istorijoje (nuo 2015 metų), šios savivaldybės gyventojai turės eiti balsuoti antrame ture. Čia dėl mero kėdės kovos LLRA-KŠS kandidatas Waldemaras Urbanas, surinkęs 46,63 proc. rinkėjų balsų ir socialdemokratas Robertas Duchnevičius, už kurį balsavo 24,84 proc. Vilniaus rajono gyventojų.
Pokyčius šioje savivaldybėje tikriausiai paskatino ir tai, kad ilgametė rajono merė, LLRA-KŠS atstovė Marija Rekst rinkimuose nusprendė nebedalyvauti. LLRA-KŠS gaunamų tarybos narių mandatų skaičius čia taip pat mažėja: 2015 metais į savivaldybės tarybą pateko 21 partijos atstovas, 2019 metais – 19, o šiemet partija taryboje turės 18 mandatų. Iš viso savivaldybės taryboje yra 31 mandatų.
Kaip Delfi sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, signalai, kad partijos populiarumas rajone menksta, buvo matyti jau per praėjusius Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Tuomet LLRA-KŠS kandidatė Marija Rekst pirmame ture surinko 52,48 proc. balsų.
„Ji kaip ir pirmame ture „išėjo“, bet jau tai rodė, kad ji tiesiog nenušluoja visko. Jau buvo akivaizdu, kad bent jau antrojo turo tikimybė po truputėlį yra auganti. Tam tikras silpnėjimas matėsi“, – konstatavo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajone keičiasi rinkėjų sudėtis – į šalia sostinės esančias gyvenvietes kraustosi vis daugiau lietuvių tautybės žmonių.
„Jų jau politinės preferencijos yra kiek kitokios. Kitas dalykas, kalbėjimo apie taip, kaip yra valdoma viskas ten, irgi yra daugiau ir tas kalbėjimas taip pat nėra parankus. Galų gale, kalbama apie tai, kaip rinkimai ten yra organizuojami, kodėl yra tiek daug balsavimo namuose ir kitus dalykus. Natūralu, kad tai fonuoja ir tas kitoks rinkėjų paveikslas tai irgi nulemia“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Šiemet konkurentui galimybių mažai, bet tendencijos LLRA-KŠS džiuginti neturėtų
Vis dėlto ji pripažino abejojanti, ar R. Duchnevičiui pavyks įveikti W. Urbaną Vilniaus rajone antruoju turu.
„Šiek tiek abejoju. Vis dėlto, kaip mes bežiūrėtume, atotrūkis yra nemažas, balsų skirtumas yra beveik 10 tūkst., kas yra gana nemažai. Tai čia reikėtų supermobilizacijos, kalbant apie tą balsavimą prieš, ir atitinkamai, kad visi ateitų balsuoti už socialdemokratų kandidatą, kas yra šiaip pakankamai sudėtinga, nes LLRA-KŠS rinkėjai yra labai disciplinuoti, tuo labiau, kad yra tam tikras administracinis potencialas, kuris irgi bus įjungtas su pačia maksimaliausia pavara“, – atkreipė dėmesį MRU politologė.
R. Urbonaitė priminė, kad plačiai žinoma ir apie LLRA-KŠS veikimą rinkimų metu per gyvenviečių seniūnus.
„Nuoširdžiai abejoju tuo mobilizaviniu visų kitų jėgų potencialu, o savo rinkėją W. Urban dabar tikrai atves. Tiksliau, ne jos, o jo partija, taip, kad aš daug vilčių nedėčiau. Be to, yra dar vienas niuansas: taryboje partija gavo 18 mandatų iš 31, tai šis aspektas yra pakankamai svarbus.
Netgi, jei merą kažkokiu stebuklo būdu mes turėtume ne W. Urban, tai vis dėlto situacija nebūtų labai gera, o gal net ir konfliktiška. Taip, kad iššūkių ten nėra, bet situacija rodo tam tikras tendencijas, kurios ilgainiui šioje savivaldybėje gali būti LLRA-KŠS labai nepalankios“, – konstatavo ekspertė.
Vis dėlto politologė pabrėžė, kad antrasis rinkimų turas Vilniaus rajone bus labai gera proga gerinti procesų stebėjimą.
„Manau, kad antro turo privalumas toks, kad kaip niekada bus stebimas pats rinkimų procesas: kaip visa tai yra organizuojama, kaip politikai arba politikų deleguoti asmenys veikia rinkimų dieną. Manau, kad į tai mes užmerkdavome akis, nes tarsi jau niekas ten nagų nebekišdavo, niekam nebūdavo pernelyg įdomu. (...)
Tai bus gera proga sutelkti maksimalų dėmesį į tai, kas ten vyksta ir pagaliau aiškiai pasakyti, kad tai, kas vyksta, nėra tie standartais, kuriais mes norėtume vadovautis, o ta iškreipta konkurencija vieną kartą turėtų būti užbaigta“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Vienvaldystė kitose savivaldybėse
O štai Šalčininkuose darbus tęs jau nuo 2009 savivaldybei vadovaujantis LLRA-KŠS atstovas Zdislavas Palevičius. 2015 metais jį pirmame ture išrinko 74,81 proc. rinkėjų, 2019 metais pirmame ture Z. Palevičių palaikė 75,06 proc. rinkėjų, o šiemet – 80,04 proc. rinkėjų.
Panašiai yra ir su Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sudėtimi – iš 24 mandatų LLRA-KŠS kartu su Rusų aljansu 2015 metais turėjo 20, 2019 metais iš 25 mandatų Lenkų rinkimų akcija turėjo taip pat 20, o šiemet Šalčininkų rajono savivaldybės taryboje dirbs 21 LLRA-KŠS atstovas. Taigi, savivaldybėje – absoliutus vienpartinis valdymas. Tokių pavyzdžių yra nemažai.
Panaši situacija formuojasi ir Kaune, Druskininkuose, Širvintų ir Akmenės rajonuose. Absoliučia balsų dauguma Kauno meru trečią kadenciją iš eilės išrenkamas verslininkas Visvaldas Matijošaitis, nepaisant visų korupcijos skandalų savivaldybėje, perspėjimų apie neskaidrumą ir jo paties ryšio su verslu, iki šiol veikiančiu Rusijoje, „Vičiūnai“. V. Matijošaitis daug kritikos sulaukia ir dėl elgesio su žurnalistais.
Vis dėlto visa tai kauniečių pasirinkimo neveikia: 2015 m. V. Matijošaitis sulaukė 36,85 proc. rinkėjų palaikymo pirmajame ture ir nugalėjo rinkimuose, antrajame ture sulaukęs 62,68 proc. gyventojų balsų. 2019 metais V. Matijošaitis laimėjo jau pirmajame ture sulaukęs 79,59 proc. rinkėjų palaikymo, o šiemet trečiąją mero kadenciją užsitikrino vėl pirmajame ture, gavęs 58,33 proc. į rinkimus atėjusių kauniečių balsų.
Iš 40 savivaldybos tarybos mandatų V. Matijošaičio visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ 2015 metais gavo 16 mandatų, o 2019 – net 32. Po šių metų rinkimų „Vieningas Kaunas“ iš 41 mandato savivaldybės taryboje gavo 26 vietas, taigi iš esmės ateinančius ketverius metus laikinąją sostinę valdys viena politinė V. Matijošaičio komanda.
Trečią kadenciją Širvintų rajono savivaldybei vadovaus ir merė Živilė Pinskuvienė. Nepaisant skandalų, su Darbo partija 2015 metais kandidatavusi politikė pirmajame mero rinkimų ture buvo pelniusi 44,79 proc. rinkėjų balsų, o antrajame ture 55,44 proc, bet dėl šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų (VRK nustatė masinį balsų pirkimą Ž. Pinskuvienės naudai) rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais vienmandatėje apygardoje. Pakartojus rinkimus, Ž. Pinskuvienė sulaukė 67,17 proc. rinkėjų balsų.
Iš 20 savivaldybės tarybos mandatų 2015 m. Ž. Pinskuvienės atstovaujama partija gavo 9 mandatus, 2019 metais rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ gavo 14 vietų, o šiemet, jau naujoje kadencijoje, iš 21 Širvintų rajono savivaldybės tarybos mandato merės atstovaujama Lietuvos regionų partija gavo 16 vietų. Taigi, Širvintas taip pat valdys viena politinė jėga.
Vienvaldystė taip pat pasireiškia ir Druskininkuose, Akmenės ir Kauno rajonuose, Birštone, Palangoje, Neringoje. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas šiose pareigose skaičiuoja trečią dešimtį, o nuo 2015-ųjų jį gyventojai meru išrenka pirmuosiuose rinkimų turuose. Šiemet rinkėjai jį vėl išrinko toliau dirbti net 72,64 proc. palaikymu pirmame ture. 2015 m. R. Malinauskas sulaukė 69,84 proc. balsų, o 2019 m. – 70,5 proc.
2015-aisiais R. Malinauskas kandidatavo su socialdemokratais ir partija iš 24 mandatų Druskininkų savivaldybės taryboje gavo 17. Po tiek pat mandatų R. Malinausko rinkimų komitetas „Už Druskininkus“ gavo ir po 2019 bei 2023 m. rinkimų.
Akmenės rajonui jau daug metų vadovauja meras socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas. Jei 2015 metais jam dar teko pakovoti antrame ture, tai tiek 2019-aisiais, tiek šiemet meras užsitikrino gyventojų paramą jau pirmajame ture. 2019 metais už V. Mitrofanovą balsavo 60,42 proc. rinkėjų, o šiemet – 66,64 proc.
LSDP 2015 m. iš 24 Akmenės rajono savivaldybės tarybos narių mandatų turėjo 9, 2015-aisiais – 12, o naujos kadencijos taryboje socdemai iš 25 mandatų turės net 15.
Ta pat situacija yra ir su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguojamu meru Palangoje Šarūnu Vaitkumi. Meras nuo pat 2015-ųjų renkamas pirmuosiuose rinkimų turuose. 2015 m. jis sulaukė 73,73 proc. rinkėjų paramos, 2019 m. – 75,97 proc., o šiemet Š. Vaitkus sulaukė 69,23 proc. rinkėjų paramos.
Konservatoriai taip pat turi užtikrintą daugumą Palangos savivaldybėje. 2015 m. iš 20 savivaldybės tarybos mandatų TS-LKD turėjo 12, 2019 m. konservatoriai užsitikrino 14 mandatų, o po šių metų rinkimų partija Palangos taryboje iš 21 mandato turės taip pat 14.
Ta pati situacija yra su socialdemokratu Valerijumi Makūnu, kuris Kauno rajono meru taip pat nuo 2015-ųjų renkamas pirmuosiuose turuose. 2015 m. jis sulaukė 53,69 proc. rinkėjų balsų, 2019 metais už jį balsavo 59,72 proc. rinkėjų, o šiemet – 64,05 proc.
Iš 26 Kauno rajono savivaldybės tarybos mandatų LSDP 2015 metais užsitikrino 14, 2019 metais – 15, o naujos kadencijos taryboje iš 31 mandato socdemai gavo 20.
Dar viena ilgametė socdemų merė – Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Nuo 2015 metų ji taip pat išrenkama pirmuosiuose rinkimų turuose. 2015 m. N. Dirginčienė sulaukė 73,13 proc. rinkėjų balsų, 2019 m. rinkimuose už ją balsavo 54,84 proc. Birštono gyventojų, o šiemet – 54,16 proc.
LSDP iš 14 Birštono savivaldybės tarybos mandatų 2015 m. gavo 10, 2019 m. – 8, o naujoje kadencijoje iš 15 mandatų socdemams atiteko 9.
Neringa taip pat toliau renka tą patį merą – Darių Jasaitį. 2015 m. tuomet su socdemų partija kandidatavęs politikas surinko 61,81 proc. balsų, 2019 m. – 64,29 proc., o šiemet D. Jasaitis, rinkimuose kandidatavęs kaip Demokratų sąjungos atstovas, sulaukė 52,91 proc. rinkėjų palaikymo.
Iš 14 Neringos savivaldybės tarybos narių 2015 m. LSDP gavo 9 mandatus, 2019 metais taip pat 9 mandatus, o po šių metų rinkimų iš 17 tarybos narių mandatų Demokratų sąjunga gavo taip pat 9.
Ilgiausiai Lietuvoje, nuo 1990-ųjų, dirba Pasvalio meras konservatorius Gintautas Gegužinskas. 2015 ir 2019 m. meras būdavo išrenkamas pirmuose rinkimų turuose, bet šiemet kovos antrame ture prieš Demokratų sąjungos kandidatę Neringą Trinskienę. Tiesa, TS-LKD Pasvalyje nuo tada, kai tarybų nariai renkami tiesiogiai, niekada neturėdavo absoliučios mandatų daugumos taryboje.
Įsigaliojus Rinkimų kodekso pakeitimams, merams nustatytas 3 kadencijų iš eilės (12 metų) ribojimas. Tiesa, kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo šių rinkimų.
