„Be jokios abejonės, Vyriausybės pagrindinė paskata neturėtų būti atsiskaitymas prieš Europos Komisiją, siekiant gauti RRF lėšas. Taip, tai yra svarbu, rodo Vyriausybės profesionalumą ir gebėjimą laikytis įsipareigojimų, tačiau pagrindinis mokesčių peržiūros tikslas turi būti teisingos mokesčių sistemos šalyje siekis ir kuo efektyvesnis viešųjų finansų perskirstymas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Ji akcentavo, kad valstybės pajamos viešosioms paslaugoms užtikrinti turi padidėti iki 35 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstybės pajamos viešosioms paslaugoms užtikrinti turi padidėti iki 35 proc. nuo BVP, ir prezidentas šį siekį yra ne kartą akcentavęs bei kėlęs tokį tikslą. Panašu, kad judame link jo, tikrai, tas procentas nuo 2019-ųjų metų yra padidėjęs pakankamai rekordiškai. Tai darbas turi būti toliau tęsiamas“, – sakė prezidento patarėja.
Kaip esminius prezidentūros prioritetus ir socialines bei ekonomines problemas, kurias reikėtų spręsti vykdant mokesčių reformą, I. Segalovičienė išskyrė pajamų nelygybę, teisingumą ir skurdo rizikos mažinimą.
„Į mokesčių sistemą turime žiūrėti kaip į subalansuotą sistemą. Tai reiškia, kad turime atsižvelgti į pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją. Jeigu kažkur peržiūrėsime tarifus, turime žiūrėti, kad tie tarifai nepablogintų tam tikrų visuomenės grupių situacijos, o atvirkščiai, spręstume socialines ir ekonomines problemas. Prezidentui šiuo atveju labai svarbu pajamų nelygybė, teisingumas ir skurdo rizikos mažinimas“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti Mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. RRF) dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, Europos Komisija nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuvai nepasiekus visų rodiklių, 565 mln. eurų prašymas bus patenkintas iš dalies. Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skiriama per pusę milijardo eurų.
31 tinkamai pasiektas rodiklis rodo didelę pažangą įgyvendinant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Šie rodikliai apima reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos reformas, inovacijų ir mokslo rėmimo priemones, socialinės apsaugos ir užimtumo priemones, o taip pat skaitmeninių duomenų saugojimą RRF įgyvendinimui stebėti.
EK nustatė, kad du su mokesčių sistemos reforma susiję rodikliai nebuvo tinkamai pasiekti.
Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva ėmėsi pirmųjų žingsnių siekiant šių dar nepasiektų rodiklių, tačiau dar reikia nemažai nuveikti. Todėl EK pradeda dalies mokėjimo sustabdymo procedūrą.
