Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) merų rinkimuose kėlė šešis parlamentarus, du iš jų pateko į antrąjį rinkimų turą, tai – Klaipėdos mero posto siekiantis Audrius Petrošius ir Šilalės meru siekiantis tapti Jonas Gudauskas.
Laisvės partija į merus kėlė du Seimo narius, į antrąjį turą pateko viena – Elektrėnų rajonui vadovauti siekianti Silva Lengvinienė.
Tiek ji, tiek konservatorius A. Petrošius į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse apygardose, tai reiškia, kad jiems tapus merais, čia tektų rengti naujus parlamento rinkimus.
Kitas konservatorius J. Gudauskas išrinktas pagal sąrašą, tai reiškia, kad jam laimėjus merų rinkimus, į jo vietą ateitų dirbti už brūkšnio daugiamandatėje apygardoje Seimo rinkimuose likęs konservatorių kandidatas.
Šiuo metu konservatoriai Seime turi 48 atstovus, kovo 10 dieną prisiekus Viliui Semeškai bus 49, Laisvės frakcija turi 11, Liberalų sąjūdis – 12 atstovų parlamente.
Tad valdančioji koalicija šiuo metu turi 72 balsus, o tai reiškia, kad jų persvara yra ir taip trapi.
Jei A. Petrošius, J. Gudauskas ir S. Lengvinienė būtų išrinkti merais, valdantieji kurį laiką turėtų 69 balsus. Pagal sąrašą išrinktas J. Gudauskas būtų gana greit pakeistas kitu konservatoriumi, tačiau kitų dviejų Seimo narių tektų palaukti ir niekas neduoda garantijos, kad vienmandatėse surengtuose rinkimuose laimėtų būtent valdančiųjų partijų kandidatai.
Todėl gali būti, kad valdantieji Seime teturėtų 70 atstovų.
Razma: įstatymų priėmimas būtų apsunkintas
„Tokiu atveju santykinė dauguma išlieka, – pirmadienį apie tai paklaustas Delfi sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotojas J. Razma. – Opozicijos parlamentarų juk nepadaugėja. Prie opozicijos sąlyginai prisidėjo Mykolas Majauskas, jie dabar turbūt turi 68 parlamentarus. Tokiu atveju, jei liktų tik 70, tai būtų labai apsunkintas įstatymų priėmimas tais atvejais, kai opozicija labai nenori, kad jie būtų priimti.“
Anot politiko, tokiais atvejais, kai įstatymo priėmimui reikės mažiausiai 71 dalyvaujančio, opozicija galės nesiregistruoti, tuomet įstatymo priimti nepavyks.
„Bet čia tokie ekstremalūs atvejai, retai taip būna, kad būtų prieita iki tokio blokavimo. Kita vertus, prezidentui vetuojant taip pat reikia 71 balso, tai su tokiu balsų skaičiumi, žinoma, labai sudėtinga dirbti žinant, kad ir mūsų valdančiųjų ne visi šimtu procentų dalyvauja“, – teigė pašnekovas.
J. Razmos teigimu, tokiais atvejais reikėtų tartis su kuria nors racionalesne opozicine partija dėl paramos atskiriems projektams. Jis atmetė galimybę su kuria nors opozicine jėga tartis dėl visuotinio sutarimo, nes artėja kiti Seimo rinkimai, todėl nei viena opozicinė frakcija nenorės turėti įpareigojančio sąlyčio su valdančiaisiais.
„Tai dirbti įmanoma, nors būtų pakankamai sudėtinga. Bet mes prie sudėtingumo įpratę, tikiuosi, kad susitvarkytumėme. Gal net nebūtų pats didžiausias sunkumas, kurį net ne vieną mes patyrėme šioje kadencijoje“, – teigė konservatorius.
ELTA primena, kad kovo 5 d. Lietuvoje vyko pirmasis savivaldybių merų ir tarybų rinkimų turas.
Juose iš viso dalyvavo 27 parlamentarai. 13 jų 2020 m. į Seimą pateko per sąrašą, o 14 laimėjo mandatus vienmandatėse apygardose.
