„Svarbu vengti situacijos, kur reikėtų Seimą pervadinti komisija, nes, atrodo, mes jau pamažu per tas iniciatyvas einame link to. Taip, laukia, matyt, diskusijos pavasario sesijos pradžioje dėl to, kokios temos reikalaus rimtesnio galbūt paanalizavimo, tačiau tyrimo komisija yra kraštutinis formatas ir Seimas tikrai neturėtų užsižaisti tuo formatu“, – Eltai pirmadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikrai neatmesčiau, kad praėjus rinkimų karštinei, šiek tiek gal ir tos iniciatyvos koreguosis“, – pridūrė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, kaip vertina Seimo opozicijos keliamą idėją inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją dėl vadinamojo „valstybininkų“ klano Valstybės saugumo departamente (VSD), tvirtino mananti, jog ši tema gali būti išnagrinėta, pareigūnams pateikiant klausimus arba pavedant galimai naują informaciją aptarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Ne, aš racijos nematau toje iniciatyvoje dėl „valstybininkų“ klano, tačiau apskritai dėl pranešėjo visos situacijos, tai taip, aš manyčiau, kad Seimas turėtų imtis šio klausimo, tačiau, kaip ir esu sakiusi, formų yra įvairių, o tyrimo komisija yra kraštutinė forma.
Yra galimybė užduoti pareigūnams klausimas, yra galimybė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar kartą inicijuoti tam tikrą peržiūrėjimą tos pačios informacijos, jos galbūt naują įvertinimą, pasirodžius naujai informacijai“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“. Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo. Apie tokį tyrimą kalba ir parlamento opozicijoje dirbantys „valstiečiai“.
„Valstiečiai“ tai pat renka parašus dėl parlamentinio tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimą buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu pradėtą teisėsaugos tyrimą.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
