„Apgailėtinas rezultatas. Aš nekvestionuoju kauniečių pasirinkimo. Tai yra demokratiškai išrinktas meras <...>, bet į Lietuvą atvažiuoja visa NATO vadovybė ir bus labai įdomu pristatyti Kauną, antrą pagal dydį NATO valstybės miestą, kuriam vadovauja žmogus, turintis verslą Rusijoje, mokantis ten mokesčius ir padedantis žudyti ukrainiečius, kuris negali viešai ištarti, kieno yra Krymas“, – komentavo V. Juozapaitis.
Kandidatas įspėjo, kad dar viena jo konkurento dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kadencija būtų „ėjimas į autoritarinį režimą“ ir gali „turėti pasekmių“.
„Tai yra labai pavojinga ne tik Kaunui, bet ir valstybei, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė V. Juozapaitis, žadėjęs, kad bus vykdoma parlamentinė kontrolė, taip pat mero veiksmai stebimi Kauno miesto Taryboje.
Kažkada Kaunas buvo vadinamas konservatorių bastionu. Vis dėlto panašu, kad jau trečią kadenciją meras bus ne TS-LKD partijos atstovas. Paklaustas, kas, jo nuomone, tai lemia, V. Juozapaitis sakė: „Sunku pasakyti. Prieš dvejus metus Kaune mūsų partija laimėjo šešias iš septynių apygardų. Turint omeny nacionalinę politiką – rinkimus į Seimą. Mums atrodė, kad vertybinis lūžis įvyko ir Kaunas sugrįžo prie TS-LKD, iš kur niekada ir nebuvo išėjęs. Bet tas Stokholmo sindromas, kai [renkama] ar iš inercijos, ar turint kažkokių saitų, kurie neleidžia paleisti šito mero.
Kita vertus, dar yra psichologinis dalykas, kuomet neretai žmonės išrenka į valdžią arba panašius į save, arba šiek tiek prastesnius, kad galėtų parodyti: „Va, žiūrėkite, koks mūsų viršininkas. Ko jūs norite iš mūsų?“
Juolab, kad Kaune ne pirmą kartą renkami nevienareikšmiškai vertinami žmonės: prisiminkite Vytauto Šustausko istoriją, kai jį rinko tiek į miesto tarybą į merus, į Seimą. Tai galėjo būti kaip protesto ženklai. O galbūt čia suveikė aukos sindromas, kai visi eina prieš vieną kandidatą ir aš įsivaizduoju, kad pagailo to žmogaus“, – svarstė V. Juozapaitis.
Vis tik jis pripažino, kad V. Matijošaitis vertas ir pagyrų kaip verslininkas, sukūręs verslo imperiją, taip pat politikas, kuris esą nuveikė neblogų darbų.
„Bet pastarieji metai, kai jis vienareikšmiškai, net sakyčiau ciniškai koloboruoja su profašistine Rusija. Tai kelia labai daug klausimų. Tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Gal reikia daugiau kalbėti su kauniečiais. Mes tikrai nepasiekėme visų bendruomenių“, – sakė V. Juozapaitis.
