„Tikiu, kad jis bus antrame ture. O gal ir pirmame laimės. (...) Visko gali būti, vilniečiai buvo aktyvūs“, – sekmadienį vakare žurnalistams sakė A. Paulauskas.
Vis tik, pats kandidatas į merus skeptiškai įvertino galimybes tapti sostinės vadovu jau po pirmojo rinkimų turo.
„Vilniuje, manau, kad tas yra nelabai įmanoma. Nereikia užmiršti, kad trečdalis Vilniaus gyventojų yra nelietuviai, daug stiprių kandidatų. Manau, kad vilniečiai turėjo iš ko rinktis. Todėl pergalė po pirmojo turo Vilniuje yra neįmanoma“, – žurnalistams sakė A. Zuokas.
A. Paulauskas teigė besiviliąs, jog, įskaitant A. Zuoką, iš 21 savivaldybėse keltų kandidatų į merus, į antrą turą turėtų patekti 4–5 politikai.
A. Zuokas: tikrai neabejoju, kad būsiu antrame Vilniaus mero rinkimų ture
Tuo metu pats kandidatas į sostinės merus A. Zuokas sako „tikrai neabejojąs“ savo galimybėmis patekti į antrąjį rinkimų turą.
„Tikiuosi to, ko mano komanda tikrai verta – vilniečių pasitikėjimo. Ir, aišku, patekimo į antrąjį turą“, – pasibaigus savivaldos ir merų rinkimams sekmadienį vakare žurnalistams sakė A. Zuokas.
„Dėl antrojo turo – rodo ir praktika – dukart dalyvavau, dukart buvau antrame ture. Tikrai neabejoju, kad jame būsiu. Pirmas turi tik pradžia, vilniečiai nori pokyčių, nori pasikeitimų“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kas, jo nuomone, galėtų būti konkurentu antrajame rinkimų ture, A. Zuokas teigė, jog dar anksti spėlioti kuris iš kitų į Vilniaus merus kandidatuojančių politikų tai galėtų būti.
Jo teigimu, šiuose rinkimuose Vilniaus rinkėjai „neabejotinai turėjo iš ko pasirinkti“.
„Bet aš, mano komanda, tikrai esame verčiausi to pasirinkimo. Tikiuosi, kad šį vakarą taip ir bus“, – tikino A. Zuokas.
Trečiojo karto antrame rinkimų ture besitikintis politikas kartu pažymėjo pasimokęs iš ankstesnių dviejų nesėkmių šiame rinkimų ture. Vis tik, akcentavo A. Zuokas, šių metų rinkimų kampanija jam buvo lengviausia.
Jis aiškino, kad šiemet rinkėjai noriai bendravo, „labai aiškiai matė ir bandė palyginti kas buvo ir kaip galėtų būti“, aktyviai deklaravo savo požiūrį. Tai, politiko nuomone, rodo, jog vilniečiai yra „pribrendę pokyčiams“.
„Jie mato tiek manyje, tiek ,mano komandoje, kad tuos pokyčius galime atnešti“, – dėstė A. Zuokas.
Komentuodamas potencialią savo komandą pergalės rinkimuose atveju, jis pažymėjo, kad dar anksti kalbėti, kas galėtų užimti vicemerų, administracijos direktoriaus pareigas. Anot politiko, potencialūs kandidatai į šiuos postus galėtų būti pristatyti antrajame ture.
„Be abejo, komandą formuojame. Manau, kad antrojo turo metu dalį savo kandidatų į tam tikras pozicijas, nekalbant konkrečiai, norėsiu pristatyti. Nes tikrai turime stiprią komandą“, – pabrėžė A. Zuokas.
ELTA primena, kad kovo 5 d. vyko savivaldos ir merų rinkimai.
Vilniuje į merus kandidatavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos iškeltas Valdas Benkunskas, Lietuvos socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė, Liberalų sąjūdžio atstovė Eglė Radvilė.
Laisvės partija į sostinės vadovo postą delegavo Tomą Vytautą Raskevičių, partija „Laisvė ir Teisingumas“ – A. Zuoką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Stasį Jakeliūną, Darbo partija – Ievą Kačinskaitę-Urbonienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Valdemarą Tomaševskį.
Regionų partija kėlė Valdo Tutkaus kandidatūrą, Nacionalinis susivienijimas – Vytauto Sinicos, Tautos ir teisingumo sąjunga – Petro Gražulio, Lietuvos žaliųjų partija – Remigijaus Lapinsko, partija „Jaunoji Lietuva“ – Ramojaus Girinsko.
Patys save išsikėlė Mykolas Majauskas ir Aidas Gedvilas.
Sekmadienį nuo 7 iki 20 val. vykusių rinkimų metu, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, savo balsą atidavė 48,97 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.
Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių.
