„Tai yra pirmas egzaminas, neturime su kuo lygintis. Bet jei paimtume tą de facto situaciją, kokia yra dabar, turime tris merus ir 79 tarybos narius, 16-oje savivaldybių turime frakcijas. Jei iš 2 padaugintume ką turime, tai rezultatas būtų geras, jei daugiau nei 2 kartai, tai būtų labai geras. Jei, aišku, mes liktume su tuo pačiu, būtų patenkinamas, jei mažiau, tai jau pažymys prastesnis“, – teigė S. Skvernelis ir pridūrė, kad nenori tikėti, jog rezultatas būtų prastesnis.
„Prieš metus laiko nieko nebuvo, o šiandien turime 49 savivaldybėse 49 sąrašus, 1370 kandidatų ir 48 kandidatus į merus. Tai ne šiaip statistiniai žmonės, o politinės bendruomenės nariai. Ir iš jų, kas svarbu, palyginus su kitomis partijomis, du trečdaliai yra partijos nariai“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak politiko, šiuose rinkimuose dėl finansų buvo nelygios konkurencinės sąlygos.
„Šie rinkimai parodys, kiek taiklūs yra mūsų sociologai ir politikos apžvalgininkai, nes girdėjome visko. Nuo to, kaip neįmanoma įkurti partijos, nieko nesugebės, nėra žmonių, tą paneigėme. Po to buvo bandoma pasakyti, kad jie neturi kandidatų, tą ir paneigėme. Mums pagrindinis iššūkis buvo, lyginantis sus seniau veikiančiomis partijomis, ne vienodos finansinės galimybės. Jei pažiūrėti išorinę reklamą, portaluose, televizijose, mes tikrai negalėjome sau to leisti, nes neturėjome už ką tai padaryti. Konkurencinės sąlygos buvo ne visiškai vienodos ir galbūt atsiras žmonių, kurie neišgirdo mūsų programinių nuostatų mieste. Tai laiko klausimas, jeigu mes sėkmingai dalyvausime rinkimuose, ta dotacija didės“, – komentavo S. Skvernelis.
Jis taip pat teigė, kad kliaujasi sociologų įžvalgomis, o tai reikštų, kad pagrindinė partija konkurentė rinkimuose yra ne Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Pagrindinis rinkėjas dėl kurio konkuruojame nėra „valstiečių“ rinkėjų, tai yra socialdemokratų. Nemaža dalis, kaip bebūtų keista, yra Liberalų sąjūdžio. Vilniuje labai aiškiai matėsi su p. Artūro Zuoko politine partija, su ja rinkėjai persidengė. Tas matėsi vaikščiojant per namus, butus. Ar „valstiečių“ mes turime konkurenciją, aš labai abejoju. Ta partija nukrypo į radikalizmą, manau, jiems didžiausi konkurentai nacionalinis susivienijimas, Šeimų sąjūdis ir panašūs politiniai dariniai“, – teigė S. Skvernelis, tačiau atmeta, kad po rinkimų „valstiečiai“ galėtų jungtis su kokia kita politine jėga.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai. Jų atstovai varžėsi dėl 1498 savivaldybių tarybų narių ir 60 merų mandatų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto. Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas šiek tiek didesnis nei praėjusių savivaldos ir merų rinkimų metu. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisę balsuoti turėjo 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai.
