Apie tai buvo kalbama penktadienį laidoje „Delfi tema“, kurioje dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.
Ministerijos atstovai Delfi sakė, kad dėl pensijų sistemos galimų pokyčių vyksta darbinio pobūdžio susitikimai.
„Apibendrinimo galima tikėtis kažkur iki kovo vidurio, bet norėčiau paminėti vieną svarbų dalyką, jog Seimo narių grupė kreipėsi į KT, kuriame yra prašymas įvertinti, ar neprieštarauja Konstitucijai vieni iš esminių dabartinės II pakopos pensijų sistemos pamatinių dalykų, tai apie kokius nors rimtesnius pokyčius (ne techninius, bet rimtesnius) kalbėti turbūt šiek tiek anksti, kol mes nežinome, koks bus KT išaiškinimas“, – laidoje paaiškino viceministras M. Šiurkus.
Jis priminė, kad dabartinė tvarka buvo priimta ir patvirtinta ankstesnės kadencijos Vyriausybės.
„Jei mes norime padaryti teisingus, tvarius pokyčius, o ne kažkokią mišrainę ir taip toliau diskredituoti sistemą, kuri jau buvo keičiama keliasdešimt kartų, reikėtų tai daryti girdint vieni kitus, įvertinant, kokios yra demografinės perspektyvos ir šalies ekonominė situacija“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Vis dėlto L. Nagienė akcentavo, kad pensijų fondų grąža praėjusiais metais buvo -13,47 proc. Parlamentarė pakomentavo ir partijos siūlymą leisti kaupimą stabdyti kas trejus metus neterminuotai.
„Visada galima grįžti atgal į pensijų kaupimą – mes tik kalbame apie sustabdymą, o ne lėšų paėmimą. Galbūt kažkas jau kitaip interpretuoja, kad galės išsiimti lėšas, – tai ne. Mes to nesiekiame. Yra stabdymas tik atidarius langą – tai teisė pasirinkti. Tas langas, kaip buvo 2019 metais, pusę metų atidarytas, ir būtų teisė pasirinkti, ar aš stabdau, ar tęsiu įmokas į privatų pensijų fondą“, – paaiškino Seimo narė.
Pašnekovė taip pat negailėjo kritikos tam, kad žmonės automatiškai įtraukiami į sistemą, ko, pasak L. Nagienės, ne visi spėja atsisakyti, nes tiesiog nepamato tokių pranešimų.
„Aš manau, kad neverta apsunkinti, – jei vieną kartą atsisakiau, tai reiktų, kad manęs toliau sistema automatiškai neįtrauktų“, – sakė Demokratų frakcijos atstovė.
M. Šiurkus visgi paaiškino: reikia suprasti, kad sustabdžius įmokas, sustabdomas ir kaupimas.
„Apie tą terminą turbūt verta diskutuoti. Ką mini Seimo narė, kad tas pasikartojantis įtraukimas galbūt irgi galėtų turėti protingesnį terminą, nei yra dabar, – apie tai mes diskutuojame, tačiau noriu pasakyti vieną dalyką: pačios sistemos tikslas <…> – kad žmonės turėtų didesnes pajamas, kai jie sulauks pensijos“, – teigė viceministras.
Dėl to sprendimai, kaip akcentavo laidos dalyvis, turi būti ilgalaikiai bei tvarūs.
„Tų pasiūlymų yra dabar tokių įvairių, kad jie vienas kitam ir patys sau prieštarauja“, – įvertino M. Šiurkus ir priminė Estijos pavyzdį, – žmonėms buvo leista ne tik nutraukti kaupimą, bet ir atsiimti sukauptas lėšas, kurias gyventojai išleido savo reikmėms.
„Kažkas turės pasirūpinti jais, kai jie sulauks pensinio amžiaus, o tas kažkas tai nėra kokie nors aitvarai – tai yra tie patys mokesčių mokėtojai“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto M. Nagienė kalbėjo apie privataus verslo dalį pensijų sistemoje.
„Tai yra privatus verslas. Mes privatininkui šiandien suvyniojame gražų saldainį ir jį įteikiame. Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba surenka visus duomenis, juos įtraukia į apskaitą ir perveda į privačius fondus, o dar Finansų ministerija prisideda nuo visų mokesčių mokėtojų, net jei aš ir nedalyvauju [kaupimo procese – aut. p.]“, – pabrėžė politikė.
Jos teigimu, privatus verslas turėtų komunikuoti apie investicijas ir grąžą, dirbti su klientais.
„Šiandien mes matome, kad netiesioginės administravimo išlaidos yra gana aukštos, palyginti su kitų ES šalių“, – teigė Seimo narė.
Viceministras paaiškino, kad panaši sistema yra, anot jo, daugelyje Europos valstybių.
„Yra kvaziįtraukimas, yra privalomas įtraukimas – veikia skirtingi modeliai. Kai kur jie veikia jau keletą dešimtmečių, kai kur šiek tiek trumpiau, bet, kaip ir minėjau, mes turime suprasti, kad tai nėra indėlis. Kaupimas, kaip ir „Sodrai“, kai mes mokame mokesčius, nėra indėlis. Tai yra dalis solidarumo. Tikrai jūs neatgausite tiek, kiek sumokėjote mokesčių. <...>. Taip yra ir su, pavyzdžiui, privalomu sveikatos draudimo mokesčiu“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Dar vienas siūlymas – profesiniai fondai, į kuriuos mokėtų darbdaviai.
„Jei darbdavys moka, tai jis galbūt kur nors kitur nesumoka: ar atlyginimą mažesnį moka, ar dar ką nors. Reikia suprasti, kad valstybės biudžetas, nesvarbu, keliose kišenėse, yra vienas. Mes turime padaryti taip, kad kiek įmanoma pasirūpintume tais asmenimis, kurie sulauks pensinio amžiaus, jog jie galėtų oriau gyventi“, – teigė viceministras.
Kiek anksčiau KT buvo nusprendęs, kad automatinis įtraukimas į sistemą neprieštarauja Konstitucijai, nes jo galima atsisakyti. Naujai į KT kreipėsi opozicijos atstovai, prašydami įvertinti kitus pensijos kaupimo sistemos aspektus.
„Į KT yra kreiptasi tikrai dėl esminių dalykų. Mano nuomone, būtų labai logiška sulaukti atsakymų ir tada bus mažiau diskusijų“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Viešumoje atsiranda kaltinimų, kad visa pensijų kaupimo II pakopos tvarka – lobistų priimtas įstatymas. Viceministro teigimu, techninius dalykus dabar vertina Lietuvos bankas.
„Rizikos, investavimo galimybių praplėtimas – irgi diskusinis klausimas. Aš manau, kad mes apie tai galėsime kartu diskutuoti ir Seime, ir komitetuose, kai ateisime su pasiūlymais“, – komentavo pašnekovas.
Vis dėlto L. Nagienė pabrėžė, kad, anot jos, laukti KT išvados svarstant pokyčius nebūtina, nes tiesiogiai besidubliuojantis klausimas yra tik vienas – dėl periodinių išmokų.
„Kalbėti apie pakeitimus, kurie buvo priimti prieš 3–4 metus, galima, bet vertinti, koks bus poveikis dešimtmečiams, šiek tiek ankstoka. Aš dar kartą paminėsiu, kad kaupimas turėtų būti kiek įmanoma paties žmogaus suprantamas, – čia yra ir finansinis raštingumas, ir kiti dalykai, kad žmogus suprastų, jog jis šiandien turi rūpintis tuo, kaip gyvens, kai sulauks pensinio amžiaus“, – atkreipė dėmesį socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Nors siūlymų, kaip keisti II pakopos pensijų kaupimo tvarką yra daug, L. Nagienė sakė tikinti, kad Seimui galiausiai susitarti pavyks.
„Aš esu už tai, kad atsirastų profesinių fondų, taip pat, jei tokie būtų, valstybiniai fondai. Tada būtų visiškai kitoks reguliavimas. Tikrai valstybė turėtų spręsti šį klausimą, ir manau, kad Seimas gali tą padaryti“, – paaiškino parlamentarė.
M. Šiurkus patikino, kad, kai ministerija turės savų siūlymų, juos aptars ir su profesinėmis sąjungomis.
