Bus galima skaičiuoti praradimus Seimo rinkimams
Ji teigė, jog savivaldos tarybų ir merų rinkimų įdomiausios vietos tos, kur vyksta didžiausia intriga.
„Kur daugiausia skirtingų kandidatų su labai skirtingu požiūriu. Įdomu ir tai, kiek aktyvūs bus žmonės, kiek jie ateis balsuoti, kiek neateis. Svarbus pasikeitimas, kad po šių rinkimų merai turės daug didesnius įgaliojimus, nei turėjo iki šiol“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė sociologė R. Ališauskienė.
Laidos pašnekovė svarstė, jog po savivaldos rinkimų bus aiškiau matoma, kurios partijos fiksuoja didžiausius praradimus.
„Nesakyčiau, kad savivaldos rinkimų rezultatai leis pasakyti, kam seksis Seimo rinkimuose. Galbūt bus galima pamatyti, kas daugiausia praranda. Galbūt toms partijoms, kurios Seime dabar turi frakcijų arba gana daug savo atstovų, jeigu jos prastai pasirodys savivaldos rinkimuose, bus sunkiau Seimo rinkimuose. Taigi neigiamą efektą galima pamatyti, bet teigiamą bus tikrai sunkiau pamatuoti“, – kalbėjo sociologė.
Ji taip pat pažymėjo, jog tie, kurie yra labiausiai nepatenkinti savo meru, dažniau linkę neiti balsuoti.
„Kai klausiame, tai tie, kurie yra patenkinti, daug dažniau eis balsuoti, netgi jei dabartinis meras nedalyvauja. O tie, kas labiau nepatenkinti, turėtų būti motyvuoti, suinteresuoti kažką pakeisti, bet jie dažniau mano, kad jų balsas nieko nelems“, – teigė R. Ališauskienė.
Intriga Vilniuje
Vilniaus miesto mero posto siekia didžiausias kandidatų skaičius visoje Lietuvoje – net 16. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė teigė, jog buvo atliktas ne vienas tyrimas, kas galėtų patekti į antrąjį rinkimų turą.
„Visur labai panašūs rezultatai. Situacija keitėsi, dar vasarą buvo daugiausia kalbama apie Artūrą Zuoką ir Valdą Benkunską, paskui gal šiek tiek netikėtai rudenį apie savo dalyvavimą pareiškė Mykolas Majauskas ir sudrumstė vandenį. Ir jau po jo paskutiniu momentu – Waldemaras Tomaszewskis. Intriga atsirado didesnė, nei buvo. Pagal visus tyrimus, žmonių pasirinkimus ir yra tokie trys favoritai: A. Zuokas, V. Benkunskas ir M. Majauskas.
Kuris iš jų bus trečias, kaip ir prizinė vieta, bet rinkimuose neprizinė, kol kas sunku pasakyti. Vieną savaitę vienas pirmauja, kitą – jau kitas. Pastaroji savaitė ir prieš tai buvusi – rinkimų kampanijos kulminacija. Tai kiek jiems pavyks pasiekti savo rinkėjus ir įtikinti – paskutinių dienų klausimas“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė sociologė R. Ališauskienė.
Ji laidoje priminė, jog vienas iš minėto trejetuko – M. Majauskas – tapti meru jau bandė, tačiau jam nepavyko.
„Daug kas net neatsimena, kad M. Majauskas tokiuose rinkimuose jau dalyvavo. Tada jam nelabai pasisekė, jis gana silpnai pasirodė. Bet jis buvo daug mažiau žinomas, nei yra dabar. Dabar M. Majauskas yra vienas iš geriausiai žinomų jaunesnio amžiaus Seimo narių, kuris buvo konservatorių atstovas“, – teigė sociologė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguojamas Vilniaus vicemeras V. Benkunskas, anot R. Ališauskienės, buvo mažiau žinomas.
„O A. Zuokas gerai žinomas, bet jau atsiranda ta karta, kuri gimė po to, kai paskutinį kartą A. Zuokas buvo meru. Tai yra ir kartų klausimas“, – kalbėjo ji.
Sociologė pabrėžė, jog TS-LKD kandidato V. Benkunsko ir save išsikėlusio, iš TS–LKD pasitraukusio M. Majausko rinkėjai – gana panašūs.
„Arba esami Tėvynės sąjungos rėmėjai, arba buvę, arba simpatizuojantys dabartinei Seimo daugumai. Jie yra konkurentai vienas kitam.
O A. Zuokas truputį kitoje pusėje. Jo profilis truputį kitoks – šiek tiek vyresni žmonės, dažniausiai ne Tėvynės sąjungos ir liberalų rinkėjai. Jie nebūtinai yra antidešinieji, bet jiems nepatinka Tėvynės sąjunga, kaip partija“, – įžvalgomis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi sociologė.
Vienas tyrimas parodė, jog tik maždaug 65 procentai tų, kurie planuoja Vilniuje rinktis Tėvynės sąjungos sąrašą, meru rinktų V. Benkunską.
„Ne 100 procentų palaikymas. Nemaža dalis Tėvynės sąjungos rinkėjų renkasi M. Majauską, kaip labiau patinkantį kandidatą. Tai jie kaip ir vienoje valtyje sėdi – kuris kurį išstums“, – kalbėjo ji.
O partijos „Laisvė ir teisingumas“ beveik visi šalininkai kandidatu į merus renkasi A. Zuoką.
„Bet partija turi šiek tiek mažesnį palaikymą nei Tėvynės sąjunga Vilniuje. Tai klausimas, ką rinksis kitų partijų šalininkai. Gan didelė intriga ir kitataučiai Vilniaus gyventojai.
Yra lenkų, kurie dažniausiai balsuoja už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) ir savo kandidatą W. Tomaszewskį. Ir yra dar didelė grupė rusų tautybės gyventojų, kurie paprastai balsuodavo arba už LLRA-KŠS, arba už Darbo partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Tai irgi reikšmingas veiksnys“, – kalbėjo sociologė R. Ališauskienė.
Laidos „Delfi interviu“ pašnekovė teigė, jog dabar yra itin sunku pasakyti, koks galėtų būti antrojo rinkimų turo Vilniuje rezultatas: tai lems kol kas neapsisprendę rinkėjai.
Tačiau kalbant tai, koks sąrašas Vilniaus mieste užims pirmą vietą, anot sociologės R. Ališauskienės, didelių intrigų nebus. Anot jos, tai bus Tėvynės sąjunga.
Intriga Kaune – kitokia
Kauno mieste keliamas kiek kitoks klausimas – ne kas pateks į antrąjį rinkimų turą, o ar iš viso antrasis turas bus. Sociologė R. Ališauskienė teigė, jog kampanija prieš dabartinį miesto merą Visvaldą Matijošaitį tikrai labai intensyvi. Tačiau – vykdoma iš Vilniaus.
„Tik problema, kad ji vyksta iš Vilniaus. Kaunas turi labai tvirtą savimonę ir savo vertės pajautimą. Ir kai Vilnius pradeda diktuoti Kaunui, tai dažnai efektas būna atvirkščias. Čia ne tas atvejis, kai Vilniaus influenceriai padarė daug įtakos prieš W. Tomaszewskio partiją. Kaunas yra truputį kitoks.
Tai yra didelė tikimybė, kad Kaune antrojo turo nereiks. Jeigu būtų 2–3 kandidatai, gal tada tie balsai truputį kitaip pasiskirstytų. Dabar yra V. Matijošaičio gerbėjai, o visų kitų balsai išsidalina kitiems kandidatams. Taigi didelė tikimybė, kad antrojo rinkimų turo neprireiks“, – teigė Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė.
Delfi primena, kad Kauno miesto mero posto siekia 12 kandidatų.
Sociologė teigė, jog vienas tyrimas parodė aiškų išsiskyrimą tarp Vilniaus ir Kauno gyventojų. Ji priminė, jog praėjusių metų pabaigoje gyventojų buvo klausiama, ar padėtis šalyje krypsta į gerą ar į blogą pusę. Praėjusių metų pabaigoje 9 iš 10 sakė, kad į blogą, šių metų pradžioje rodiklis kiek pagerėjo – taip situaciją vertina jau tik 8 iš 10.
„Viskas: energetika, kainos, infliacija, šildymas, karas, čia visi veiksniai. Kalbant bendrai apie Lietuvą. Tada buvo klausimas apie reikalus [respondento – aut. p.] savivaldybėje. Ir šiuo požiūriu visiškai kitas paveikslėlis – 30 procentų mano, kad blogai reikalai vystosi jų savivaldybėje. Kai kuriose iki 60 procentų sako, kad viskas pas juos gerai.
Bet jeigu lygintume Vilniaus ir Kauno atsakymus – jie atrodo kaip diena ir naktis. Kad situacija gerėja, Vilniuje sako 43 procentai apklaustųjų, toks pats skaičius – 43 procentai, kad krypsta į blogąją pusę. Toks Vilnius – šiek tiek nebūdingas reiškinys, nes jis būdavo labiau optimistinis.
Kaune 75 procentai sako, kad reikalai krypsta į gerąją pusę, o į blogąją – 21 procentas. Tai visiškai atvirkščiai, nei žiūrint į Lietuvos vaizdą“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė sociologė.
R. Ališauskienė taip pat tikino, jog gyventojai merą labiau mato kaip miesto vadybininką. Ir jiems nepatinka mero politikavimas.
„Tas pats yra ir Vilniuje. Remigijus Šimašius nėra matomas kaip šeimininkas, bet jis matomas kaip politikas. O dėl politinių pažiūrų, ideologijų, kiekvienas Lietuvos gyventojas turi bent tris nuomones. Kai kalbame, kodėl Seimą vertina blogiau nei savivaldybes, tai todėl, kad Seimas yra politinė institucija žmonių akimis, o merija, savivaldybė – labiau ūkinė“, – aiškino sociologė laidoje „Delfi interviu“.
Ji teigė, jog jei gerinamas miesto gyvenimas, politinės pažiūros nėra itin svarbios.
„Kiek suprantu, tai Kauno meras V. Matijošaitis apie tai ir nekalba. Jis elgiasi kaip miesto vadybininkas. O Vilniuje situacija kitokia – R. Šimašius yra matomas kaip vizijų formuotojas, bet ne tas, kuris paėmė kastuvą ir nukasė sniegą“, – kalbėjo pašnekovė.
Klaipėdiečių pasirinkimą lems kiti veiksniai
Klaipėdos miesto mero posto siekia 11 kandidatų. Tarp jų – ir dabartinis miesto vadovas Vytautas Grubliauskas.
„Intriga atsirado, kai dabartinis miesto meras persigalvojo, – pasakė, kad į rinkimus eina dar ir kitos partijos, komiteto, nei buvo anksčiau sudėtyje. Čia klausimas išlieka atviras“, – apie situaciją Klaipėdoje sakė sociologė R. Ališauskienė.
Ji teigė, jog Klaipėdoje intriga auga ant miesto vizijos ir miesto problemų sprendimo, atsakomybės už dabartinę miesto padėtį pagrindo: tarša, triukšmas, kenksmingos sąlygos.
„Truputį kiti veiksniai lems klaipėdiečių pasirinkimą, už ką balsuoti“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė sociologė R. Ališauskienė.
