Savo siūlomus pakeitimus ketvirtadienį Seimo demokratai pristatė spaudos konferencijoje. Jos metu buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, demokratų frakcijos atstovas Linas Kukuraitis kritikavo Vyriausybę, kuri, anot jo, laiko žmones nežinioje ir nesako, ką siūlys dėl pensijų kaupimo sistemos.
Kreipdamasis į Vyriausybę, opozicionierius kvietė ją imtis rimtesnių žingsnių dėl pokyčių II pensijų pakopoje, esą dabar planuojami tik kosmetiniai pataisymai.
„Jūs matote mūsų siūlymus, kurie yra konkretūs, bet svarbu suprasti, kad už tų siūlymų yra principai: kiek kartų, kokiais dydžiais, kokiais procentais, iš tiesų galima kalbėti, diskutuoti. Bet svarbiausia, kad tai būtų diskutuojama šių principų ribose. Kol kas, atrodo, kad Vyriausybė yra nusiteikusi daugiau kosmetiniams pakeitimams“, – dėstė L. Kukuraitis.
Ilgainiui, jo įsitikinimu, Lietuvoje reikėtų išplėtoti profesinių pensijų fondų sistemą.
L. Kukuraitis svarstė, kad pastaruoju metu kilusi įtampa dėl kaupimo II pakopoje tvarkos atsirado dėl kelių priežasčių: sumažėjo žmonių perkamoji galia, o įmoka į pensijų fondus išaugo, savo ruožtu pensijų fondai skaičiuoja neigiamą grąžą.
„O pridėjus dar ir rinkimų foną, kur kitos partijos teikia siūlymus, mūsų vertinimu, kartais peržengiančius populizmo ribas, visa tema dar labiau įsisiūbuoja“, – svarstė politikas.
Praėjus ketveriems metams nuo pensijų kaupimo reformos, pasak jo, dera imtis tam tikrų pokyčių.
Iš esmės, L. Kukuraičio matymu, reikia spręsti tokius klausimus:
- jeigu į kaupimą įtraukiame automatiškai, turime sudaryti teisę stabdyti įmokas;
- riboti automatinio įtraukimo periodiškumą;
- apriboti netiesioginius fondų atskaitymus iš dalyvių turto;
- atsisakyti periodinių išmokų ir anuitetų;
- spręsti vienkartinės pensijų išmokos išsiėmimo klausimą.
Kaupimą būtų galima susistabdyti neterminuotai
Šiuo metu sustabdyti II pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą galima ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką, apskritai pasitraukti iš kaupimo neleidžiama.
Demokratai siūlo leisti neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą, galimybė tą padaryti atsirastų kas trejus metus. Tokiu atveju pensijų fonde sukauptos lėšos toliau būtų investuojamos.
„Nauju teisiniu reguliavimu siekiama suteikti asmeniui daugiau teisių valdant savo dalyvavimą pensijų kaupime, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui nėra suteikiama teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
L. Kukuraitis paaiškino, kodėl galimybė stabdyti kaupimą turėtų atsirasti kas trejus metus.
„Kodėl kas trejus metus? Nes yra siūlymų sudaryti tokią teisę stabdyti bet kada. Tai siekiant išvengti tokių stabdymų, kokie jie galėtų nutikti dabartiniame periodine, kai yra iškilusi tokia įtampa, greičiausiai, kai tokia įtampa užkyla visuomenėje, visi pultų stabdyti. Bet, kai fondų aktyvai yra labiausiai nusileidę, stabdyti tuo metu, turbūt, mažiausiai apsimoka, tą sakytų visi investuotojai, kad kaip tik tuo metu reikia dėti lėšas, nes kiekvienas įdėtas euras atneš kur kas didesnę grąžą“, – aiškino L. Kukuraitis.
Šiuo metu gyventojai į kaupimą II pakopoje įtraukiami automatiniu būdu, bet per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Visgi, net jei ir atsisako kaupti, vis tiek kas trejus metus iki kol sukaks 40 metų yra įtraukiami į kaupimą.
Demokratai siūlo, kad įtraukimas į dalyvavimą pensijų kaupime būtų vienkartinis – atsisakius vieną kartą žmogus nebebūtų įtraukinėjamas į kaupimą.
„Taip siekiama apsaugoti asmenį nuo papildomo automatinio įtraukimo į pensijų sistemą, kai asmuo jau kartą išreiškė valią atsisakyti dalyvauti kaupime, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui išlieka teisė savanoriškai pasirinkti dalyvavimą pensijų kaupime“, – aiškina pataisų autoriai.
Siūlo atsisakyti periodinių išmokų ir atidėtojo anuiteto rūšių
Demokratai taip pat siūlo panaikinti pensijų anuitetų rūšį – atidėtąjį pensijų anuitetą, atitinkamai išskiriant, kad pensijų anuitetų rūšys yra pensijų anuitetas ir pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu.
Politikų nuomone, „atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams“.
Atitikimai siūloma naikinti ir pensijų išmokų rūšį – periodines išmokas.
Demokratai gautinas II pakopos pensijų išmokas siūlo susieti su konkretaus gyventojo socialinio draudimo pensijos dydžiu arba šalpos pensijos dydžiu, taip gaunama išmoka esą būtų individualizuojama.
Politikai pateikė pavyzdį, kaip tokia tvarka veiktų.
Asmens gimimo metai – 1960 m. Asmens darbo pradžia – 1978 m. Pensinio amžiaus sukakties metai – 2024 m. Darbo stažas – 44 metai, vidutinis bruto atlyginimas – 2 000 Eur/mėn. Pensinio amžiaus sukakties dienai šis asmuo II pakopos pensijų kaupimo fonde yra sukaupęs 14 tūkst. eurų. „Sodros“ apskaičiavimu, pensijų anuiteto išmoka būtų 61 Eur/mėn., o socialinio draudimo senatvės pensija būtų 647 Eur/mėn.
„Taigi, apskaičiuota anuiteto išmoka sudarytų 9,89 proc. socialinio draudimo senatvės pensijos, todėl asmeniui priklausytų viso sukaupto II pakopos pensijų fonde turto, tai yra 14 tūkst. eurų, dydžio vienkartinė išmoka, kurią išmokėtų pensijų kaupimo bendrovė.
Atitinkamai, jeigu asmuo būtų sukaupęs 15 tūkst. eurų, tai anuiteto išmoka sudarytų 12 proc. asmens socialinio draudimo senatvės pensijos, asmuo pensijų išmoką galėtų gauti tik įgijęs pensijų anuitetą“, – paaiškino politikai.
Demokratai, pažymėdami, kad šiuo metu netiesioginės išlaidos, atskaitomos iš gyventojų kaupimo pensijų turto, įstatymu yra nereglamentuotos ir neapribotos, siūlo tai padaryti.
Pasak jų, netiesioginės išlaidos, atskaitomos iš pensijų turto, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negalėtų viršyti 0,2 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.
Teigiama, kad šiuo pakeitimu siekiama apriboti netiesiogines išlaidas, atskaitomas iš pensijų turto, taip apsaugant pensijų kaupimo dalyvių turtą ir užkertant kelią galimam pensijų fondų bendrovių piktnaudžiavimui.
Demokratų siūloma visų pakeitimų įsigaliojimo data – 2024 metų sausio 1 diena.
Kreipėsi į KT
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi demokratų frakcijos atstovė Laima Nagienė pranešė, jog ji kartu su kitais Seimo nariais dėl esamos pensijų kaupimo II pakopoje tvarkos kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).
„Siekiame išsiaiškinti, ar skirtingas pensijų išmokų mokėjimas dalyviams, diferencijuojant teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į asmens sukauptas pensijų fonde lėšas, nepažeidžia konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.
Taip pat siekiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar periodinių išmokų teisinis reguliavimas, kuomet išmokos yra nuolat perskaičiuojamos ir atitinkamai priklauso nuo investicinės grąžos – gali arba didėti, arba mažėti, taip dabar yra – galimai nepažeidžia asmens nuosavybės teisės dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime efektyvumo ir nuosavybės teisės ribojimo atitikties proporcingumo principui draudžiant nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Ir trečias klausimas <...> – dėl valstybės prisidėjimo prie pensijų kaupimo ir galimo konstitucinių socialinių solidarumo teisinės valstybės ir teisingumo principo pažeidimo. Tokios paskatos nėra nė vienoje valstybėje, kad valstybė mokėtų į privačius pensijų fondus“, – dėstė L. Nagienė.
Prieš kurį laiką KT jau nagrinėjo su pensijų kaupimu susijusį klausimą: 2020-aisiais konstatavo, jog automatinis žmonių iki 40 metų įtraukimas į pensijų kaupimą Konstitucijai neprieštarauja, nes, pasak Teismo, jie vis tiek turi galimybę apsispręsti ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Seime yra ir daugiau iniciatyvų dėl to, kaip reikėtų keisti pensijų kaupimo II pakopoje tvarka: opozicinių Seimo socialdemokratų atstovas Linas Jonauskas siūlo suteikti galimybę gyventojams išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus.
Apie galimybę išsiimti lėšas iš pensijų fondų L. Kukuraitis kalbėjo skeptiškai.
„Išsiimti lėšas, kada labiausiai yra nuvertėję pensijų fondai, yra turbūt blogiausia, ką galime sau padaryti, ir įdėti tas lėšas į augančią infliaciją ir kažkokias prekes. Bet yra ir kitas dalykas, apie kurį mažai kas kalba, tai yra, kiek tų lėšų išsiimti iš turimų fondo sąskaitoje lėšų“, – kalbėjo politikas keldamas klausimą, ar iš „Sodros“ pervestos lėšos yra dabartinių pensininkų ar dirbančiųjų, taip pat, pažymėdamas, kad kaupiantieji II pakopoje gauna ir valstybės paskatą iš biudžeto.
Taigi, mažai tikėtina, kad minėtas siūlymas bus priimtas: palaikymo nežada net ir kolegos mažumoje, o valdantieji sako, kad vadovausis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija, kuri vargu, ar bus palanki. Daugiau apie tai – čia.
