Trečiadienį Delfi kalbintas M. Laurinavičius teigė, kad visuomenė turi teisę žinoti Pranešėjo tapatybę, dėl to jo vardą ir pavardę esą ir paviešino.
„Aš manau, kad tai yra visuomenės interesas žinoti. Pranešėjas pats kreipėsi į žurnalistus – nesvarbu, ar jis pats kreipėsi, ar žurnalistai jį susirado, bet jo pasakojimo pagrindu, iš jo lūpų yra parašyta istorija, kuri dabar kelia didžiulį skandalą Lietuvoje“, – Delfi dėstė apžvalgininkas.
M. Laurinavičius tikino, kad jo paties ir jo šaltinių įvykių versija yra visiškai priešinga tam, ką sako Pranešėjas. Jis pabrėžė, kad visiškai pasitiki savo šaltiniais.
Sako, kad įvertino į visuomenės interesą žinoti
„Kai ta antra pusė yra ir jos niekas negirdi, o tą pirmą pusę slepia kažkokia migla, aš manau, kad tai nėra normali situacija.
Jeigu Pranešėjas pats būtų buvęs toliau savęs neviešinęs, tai yra nesikreipęs arba nebendravęs su žurnalistais, aš manyčiau, jis ir būtų visam gyvenimui likęs incognito. Bet dabartinėje situacijoje, ypač toje tikrai aštraus skandalo situacijoje, aš esu įsitikinęs, kad būtent paskelbimas jo tapatybės, kuri dabar, mano įsitikinimu, nebeturėtų būti jokia paslaptis, yra tiesiog visuomenės interesas“, – pakartojo apžvalgininkas.
Jis pabrėžė, kad su savo komentaru nepretenduoja į jokį žurnalistinį tyrimą, juo labiau, kad daug metų nelaiko savęs žurnalistu.
Visgi, gavęs, jo nuomone, svarbios informacijos, M. Laurinavičius tikino nusprendęs ją paskelbti.
Ką keičia jo paskelbti vertinimai ir informacija?
„Mano galva, keičia kardinaliai tai, ką aš žinau, remdamasis savo šaltiniais ir netgi savo asmenine patirtimi. Čia, ko gero, vienas iš svarbiausių dalykų yra, kad, vėlgi, šaltiniai yra šaltiniai, aš jų atskleisti negaliu, bet kai kurie dalykai, nuo kurių aš pradėjau asmeniškai abejoti šita istorija arba tuo, kaip ji buvo pateikiama viešojoje erdvėje, ir tai yra susiję su mano asmenine patirtimi“, – dėstė M. Laurinavičius.
Savo komentare apžvalgininkas rašė, kad prezidentas į kandidatus Gitanas Nausėda prašė jo prisijungti prie komandos, M. Laurinavičius tikino atsisakęs. Bet jo pavardė esą nepakliuvo į sąrašus asmenų, kuriuos, kaip teigia Pranešėjas, tikrino VSD.
M. Laurinavičius, pateikdamas savo šaltinių liudijimus, teigė nesiekęs diskredituoti Pranešėjo, bet iš tos informacijos, kurią gavo, sakė galintis daryti išvadą, kad Pranešėjas, liudydamas apie galimai neteisėtą VSD veiklą, suvedinėjo sąskaitas.
„Bet, vėlgi, aš negaliu kažko teigti“, – pridūrė jis.
Teigia turintis du šaltinius
Kaip keičia situaciją tai, kad Pranešėjas įsidarbino Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuriai vadovauja konservatorių deleguotas A. Dulkys?
„Aš manau, kad keičia iš esmės <...>. Dar vakar mes kalbėjome apie tai, kad pranešėjas yra išmestas į gatvę. Buvo būtent tokia formuluotė naudojama. Aš nežinau, ar mes galime sutikti, kad žmogus, kuris dirba ministro patarėju, yra išmestas į gatvę“, – atsakė M. Laurinavičius.
Seime ruošiamasi burti laikinąją tyrimo komisiją ir aiškintis Pranešėjo pateiktą informaciją.
M. Laurinavičius tikino, kad neturėjo tikslo, skelbdamas savo šaltinių informaciją, ką nors paveikti – kad tyrimas būtų, ar kad jo nebūtų.
„Mano vienintelis tikslas yra visuomenės teisė žinoti“, – pabrėžė apžvalgininkas.
M. Laurinavičius, remdamasis savo patirtimi ir dviem savo šaltiniais, kurių bent vienas, kaip teigiama, žino padėtį VSD iš vidaus, o kitas neva dirbo su Pranešėju, iškėlė versiją, kad Pranešėjo liudijimas yra „valstybininkų klano“ istorijos tąsa. Esą Pranešėjas, dar dirbdamas VSD, kartu su savo pavaduotoju „jautėsi užvaldę VSD“, siekė savo valdžią departamente stiprinti ir atitinkamai neva „leido sau savo aplinkoje atvirai šaipytis iš Jauniškio ir Bridikio (VSD vadovybės – Delfi), kone atvirai juos niekino“.
Pasak M. Laurinavičiaus kalbinto šaltinio, buvo tik laiko klausimas, kada tarp VSD vadovybės bei Pranešėjo įvyks konfliktas. Be to, kito šaltinio teigimu, Pranešėjas pats siekė tapti VSD vadovu. Šaltinis aiškino, kad reorganizuojant VSD nuspręsta leisti tam tikras pareigas užimti tik tiems asmenims, kurie atitinkamu lygiu moka anglų kalbą. O Pranešėjas esą mokėjo tik rusų kalbą, todėl galėjo pretenduoti tik į žemesnes pareigas, o tai neva jam netiko ir iš pareigų VSD jis pasitraukė.
M. Laurinavičiaus tekste taip pat keliamos abejonės žurnalistų galimybėmis patikrinti Pranešėjo teiginius ir atitinkamai šių teiginių patikimumu.
Visą jo komentarą ir šaltinių liudijimus galite rasti čia.
Davidonytė: akivaizdu, kad atsakymų nenorima
Knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autoriai žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė paneigė M. Laurinavičiaus ir jo šaltinių pateiktus teiginius.
„Prieš publikuojant knygą svarstėme, kad bus bandoma kompromituoti Pranešėjo ir mudviejų reputaciją. Net tiksliai atspėjome, kad bus bandoma netiesiogiai sukelti abejonę, esą galbūt Pranešėjas dirba Rusijai, nes jis žvalgybinį darbą dirbo Rusijoje.
Tai klasikinis atvejis, kai nukreipiant dėmesį nuo rimtų klausimų kalbama ne apie faktus – visame ilgame Mariaus tekste neradome nė vieno paneigto fakto apie Nausėdos rinkiminės komandos ir galimų rėmėjų tikrinimus (išskyrus paties Mariaus pasvarstymą, kad greičiausiai sąrašas atėjo ne iš Nausėdos aplinkos). Tekstu bandoma sukelti abejonę pagrindinio liudininko reputacija. Žodžiu, jei negali nuneigti faktų, nuneik tą, kuris tai sako“, – feisbuke dėstė B. Davidonytė.
Įraše socialiniame tinkle ji, pavyzdžiui, paminėjo, kad Pranešėjas kurį laiką tikrai neturėjo darbo.
„Palikęs VSD Pranešėjas maždaug pusmetį neturėjo darbo. Mes pradėjome bendrauti tuo laiku, kai jis buvo bedarbis ir nesėkmingai ieškojosi darbo.
Ne mums spręsti, ar ministerija yra šilta vieta, tačiau mūsų pirmieji pokalbiai įvyko prieš tai“, – feisbuke rašė ji.
Išsamų B. Davidonytės komentarą rasite čia.
Apibendrindama ir sureaguodama į M. Laurinavičiaus ir jo šaltinių keliamas versijas žurnalistė pažymėjo: „Mums atrodo, kad didžiausią grėsmę kelia neatsakyti klausimai ir politikai, turintys skeletų spintoje, dėl kurių gali tapti pažeidžiami. Bet dabar jau visiškai akivaizdu, kad tų atsakymų ir tyrimų tikrai labai nenorima.“
