B. Davidonytė feisbuke smulkiau išnagrinėjo punktus, kuriuos palietė M. Laurinavičius. (Publikuojame dalį feisbuko įrašo)

„Į knygos pradžią sąmoningai įdėjome seną JAV prezidento Richardo Nixono apie pranešėją Danielį Ellsbergą, kuris žurnalistams nutekino informaciją, rodančią, kad JAV prezidentai melavo visuomenei apie padėtį Vietnamo kare. Prezidentui pavaldūs slaptųjų tarnybų darbuotojai įsilaužė į Ellsbergo psichologės kabinetą ir ieškojo pranešėją kompromituojančių diagnozių ir purvo, kurį galėtų paviešinti.

„Mes turime prigriebti tą kalės vaiką. Negalime leisti jam lengvai išsukti, kitaip tokie dalykai kartosis visose valdžios institucijose vėl ir vėl. Mes laimėsime šitą bylą ne teisme, laimėsime ją dar iki teismo. Suraskite apie jį kompromituojančios informacijos ir nutekinkite spaudai. Aš noriu jį sunaikinti. Ar aišku?“ (1 knygos puslapis).

Dabar atrodo, kad įdėdami tą citatą nuspėjome ateitį, bet iš tikrųjų tokio veiksmo tikėjomės ir laukėme. Prieš publikuojant knygą svarstėme, kad bus bandoma kompromituoti Pranešėjo ir mudviejų reputaciją. Net tiksliai atspėjome, kad bus bandoma netiesiogiai sukelti abejonę, esą galbūt Pranešėjas dirba Rusijai, nes jis žvalgybinį darbą dirbo Rusijoje.

Tai klasikinis atvejis, kai nukreipiant dėmesį nuo rimtų klausimų kalbama ne apie faktus – visame ilgame Mariaus tekste neradome nė vieno paneigto fakto apie Nausėdos rinkiminės komandos ir galimų rėmėjų tikrinimus (išskyrus paties Mariaus pasvarstymą, kad greičiausiai sąrašas atėjo ne iš Nausėdos aplinkos). Tekstu bandoma sukelti abejonę pagrindinio liudininko reputacija. Žodžiu, jei negali nuneigti faktų, nuneik tą, kuris tai sako“, – rašo autoriai.

Visas įrašas:

„VISUOMENĖ TURI TEISĘ ŽINOTI – paslaptingasis Pranešėjas yra dabartinis Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius (nuotr. tarp D.Jauniškio ir G.Nausėdos).

Pirmasis Lietuvoje išviešinti šio visuomenę audrinančio skandalo epicentre esančio, tačiau iki šiol po paslapties skraiste besislėpusio buvusio pareigūno asmenybę nusprendžiau manydamas, kad tai žinoti yra VISUOMENĖS INTERESAS“, – feisbuke pranešė M. Laurinavičius.

Jis patikino žinąs visiškai priešingą Lietuvoje jau kuris laikas nerimstančios, Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės bestseleriu tapusios knygos sukelto politinio skandalo pagrindinės istorijos versiją.

„Maža to, galiu šią versiją pagrįsti net dviejų padėtį iš vidaus žinančių šaltinių liudijimais, o taip net ir asmenine patirtimi.

Ši versija visiškai griauna negeroves ar net nusikaltimus išviešinti pasiryžusio, bet dėl to tik asmeniškai nukentėjusio sąžiningo pareigūno mitą, kurį susikūrė pats T.Gailius. Bet aš esu įsitikinęs, kad būtent dėl to ją žinoti taip pat yra visuomenės interesas“, – paaiškino apžvalgininkas.

Savo mintis jis aprašė savo tekste „Substack“ portale, kurį pavadino „Tai – ne pasaka. Tai gerokai blogiau ir pavojingiau“. Visą M. Laurinavičiaus tekstą galite rasti čia. Savo įraše feisbuke jis patikino neturįs asmeninių interesų istorijoje.

„Kadangi puikiai suvokiu, kad dabartinėje atmosferoje taip rizikuoju iššaukti visą ugnį į save ir net sulaukti įvairių insinuacijų ir kaltinimų, galiu dar kartą garantuoti, kad jokių asmeninių interesų skelbti tai, ką nusprendžiau paskelbti, aš neturiu“, – rašė M. Laurinavičius.

Teigiama, kad Pranešėjas su VSD vadovybe nesutarė

M. Laurinavičius, remdamasis savo patirtimi ir dviem savo šaltiniais, kurių bent vienas, kaip teigiama, žino padėtį VSD iš vidaus, o kitas neva dirbo su Pranešėju, iškėlė versiją, kad Pranešėjo liudijimas yra „valstybininkų klano“ istorijos tąsa.

Esą Pranešėjas, dar dirbdamas VSD, kartu su savo pavaduotoju „jautėsi užvaldę VSD“, siekė savo valdžią departamente stiprinti ir atitinkamai neva „leido sau savo aplinkoje atvirai šaipytis iš Jauniškio ir Bridikio (VSD vadovybės – Delfi), kone atvirai juos niekino“.

Pasak M. Laurinavičiaus kalbinto šaltinio, buvo tik laiko klausimas, kada tarp VSD vadovybės bei Pranešėjo įvyks konfliktas. Be to, kito šaltinio teigimu, Pranešėjas pats siekė tapti VSD vadovu.

Šaltinis aiškino, kad reorganizuojant VSD nuspręsta leisti tam tikras pareigas užimti tik tiems asmenims, kurie atitinkamu lygiu moka anglų kalbą. O Pranešėjas esą mokėjo tik rusų kalbą, todėl galėjo pretenduoti tik į žemesnes pareigas, o tai neva jam netiko ir iš pareigų VSD jis pasitraukė.

M. Laurinavičiaus tekste aiškinama, kad Pranešėjas buvo „rytietiškos orientacijos žmogus“ ir neva nebuvo linkęs bendradarbiauti su partneriais Vakaruose. Taip pat esą yra gandų, kad vaiką leido į rusų mokyklą, kad žmona turi draugių Rusijoje, kad su vaikais keliaudavo į Rusiją.

Galiausiai, išklausęs kito šaltinio liudijimo, kuris taip pat minėjo tik gandus, M. Laurinavičius pripažino: „Jokio „rūkstančio ginklo“, bandydamas ieškoti tiesioginės „Maskvos rankos“ šį kartą neradau, nors kažkokių įtarimų, regis, vis dėlto būta.“

M. Laurinavičiaus tekste taip pat keliamos abejonės žurnalistų galimybėmis patikrinti Pranešėjo teiginius ir atitinkamai šių teiginių patikimumu.

Laurinavičius: Nausėda kvietė prisijungti, bet sąrašuose savo pavardės neradau

M. Laurinavičius leido suprasti tikėjęsis G. Nausėdos rinkiminės komandos sąrašuose išvysti ir savo pavardę, nes esą buvo kviečiamas prisidėti prie kandidato komandos, bet neišvydo. Dėl to, jo įsitikinimu, sąrašai į VSD rankas pateko ne iš G. Nausėdos ar jo rinkiminio štabo.

„Kitaip ir mano pavardė juose turėjo būti. Nebent tikėtume, kad G. Nausėda prašė patikrinti visus, išskyrus mane. Jei sąrašai VSD atsirado ne G. Nausėdos iniciatyva, paaiškinimų, kodėl mano pavardės ten neatsirado, galėčiau sugalvoti ne vieną“, – aiškino M. Laurinavičius.

Kalbėdamas apie tai, kad VSD galimai konservatoriaus Žygimanto Pavilionio prašymu ieškojo informacijos apie tuomet jo oponentą, konservatorių paramos prezidento rinkimuose taip pat siekusį Vygaudą Ušacką, M. Laurinavičius tikino pats Ž. Pavilioniui nurodęs, kur ieškoti kompromituojančios informacijos apie V. Ušacką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)