Vasario 20 dieną tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ su partneriais iš Baltarusijos paskelbus, kad į Lietuvą, prisidengiant tarpininkais, keliauja sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Grodno Azotas“ pagamintos karbamido trąšos, Lietuvoje kilo didelis triukšmas.
Tačiau institucijų atstovų bandymai parodyti, kad situacija kontroliuojama, sukėlė dar daugiau neaiškumų.
Apie tyrimą – nė žodžio
„Šiai dienai mes kalbame apie tai, kad sankcijų karbamidui nėra. Yra sankcijos „Grodno Azotui“, tai yra, atskiram juridiniam asmeniui“, – laidoje „Dėmesio centre“ praėjusį antradienį, vasario 21 dieną, aiškino Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.
Paklaustas, kodėl tuomet muitininkai stabdė vagonus su trąšomis, D. Žvironas teigė, kad tai buvo daroma „vertinant rizikas“.
„Įvertinę rizikas priėmėme sprendimą, nutarėme atlikti muitinio patikrinimo procedūras ir jas atliekame“, – laidoje kalbėjo jis.
Apie tai, kad dėl galimo sankcijų pažeidimo ir kontrabandos vyksta ikiteisminis tyrimas, D. Žvironas neužsiminė nė vienu žodžiu.
Kad toks tyrimas ne tik pradėtas, bet ir vyksta jau beveik pusantro mėnesio, viešai pranešta po dviejų dienų, vasario 23-ąją.
„Šiai dienai turime atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat atliekami smulkesniuose atvejuose ir kiti veiksmai, su tuo mes dirbame. Kai turėsime pilną vaizdą, galėsime pasakyti detalesnius skaičius, kiek tos galimai produkcijos atkeliavo į Lietuvą“, – tądien surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Žvironas.
Buvo paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas sausio 13 dieną, jį vykdo Lietuvos muitinės kriminalinė tarnyba su Valstybės saugumo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.
Kodėl apie tyrimą D. Žvironas neužsiminė iš pat pradžių, nors žurnalistai jau buvo nupasakoję visą gana primityvią sankcijų apėjimo schemą ir joje dalyvavusias įmones?
„Muitinės vadovas apie tyrimą žinojo, – Delfi patikino Lietuvos muitinės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė. – Tačiau siekdami nepakenkti vykdomam tyrimui, tuo metu šios informacijos tuo metu atskleisti negalėjome“.
Anot jos, tokios informacijos pateikimas, nesuderinus su tyrimą kontroliuojančiais prokurorais, būtų traktuojamas kaip pažeidimas bei galėtų pakenkti suplanuotiems tyrimo veiksmams.
Atsakingi ministrai nieko nežinojo
Aiškėja, kad informacijos apie tyrimą neturėjo „Lietuvos geležinkelius“ savo žinioje turinčios Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis ir Finansų ministerijos, kuriai pavaldi Lietuvos muitinė, vadovė Gintarė Skaistė.
Ji žiniasklaidai anksčiau sakė apie į Lietuvą gabenamą baltarusišką karbamidą sužinojusi iš žiniasklaidos.
M. Skuodis vasario viduryje net pats kreipėsi į prokuratūrą ir nurodė, kad pernai lapkritį, gruodį ir šiemet vasarį į Lietuvą iš Baltarusijos buvo įvežta karbamido. Konkretūs kiekiai rašte, kurį matė Delfi, nebuvo nurodyti, bet jame įvardintos įmonės, kuriomis prisidengiant keliavo sankcionuotoje Baltarusijos bendrovėje pagamintos trąšos.
„Tuo metu ministerija nebuvo informuota apie sausį pradėtą tyrimą“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme Delfi.
Muitinės Kriminalinės tarnybos vadovas Mantas Kaušilas vasario 23 dieną žiniasklaidai komentavo, kad ministerijos rašte nurodyti dalykai Lietuvos muitinei jau seniai buvo žinomi.
„Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas sausio 13, o Susisiekimo ministerijos raštas vasario 14 turbūt atėjęs į muitinę, taip kad muitinei ta informacija buvo žinoma, atitinkamai naujas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių aplinkybių, kurios yra paminėtos Susisiekimo ministerijos rašte, nėra pradėtas“, – aiškino jis.
Nuvažiavo iki pat Klaipėdos
Nors esą tyrimas vyksta jau kuris laikas, žurnalistai fiksavo, kad baltarusiško karbamido, kurį Baltarusijoje gamina vienintelis „Grodno Azotas“, į Lietuvą pateko vasario mėnesį.
Vieną krovinį „Atviros Klaipėdos“ žurnalistai vasario pradžioje nufotografavo atvykusį į Klaipėdą, vagonai stovėjo „Birių krovinių terminalo“ teritorijoje.
„Galiu užtikrintai pasakyti, kad tie kadrai, kurie yra parodyti gerbiamų kolegų su sąstatais Klaipėdoje, tai yra būtent šitie kroviniai, kurie yra šiuo metu sulaikyti. Jie tikrai nėra pakliuvę į rinką ir šiuo metu jie yra saugomi ikiteisminiame tyrime“, – aiškino Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos vadovas M. Kaušilas.
Trečiadienį Lietuvos muitinė pranešė baigusi vasarį Vaidotų geležinkelio poste sulaikytų penkiolikos vagonų su azoto trąšomis muitinį tikrinimą ir gautą medžiagą prijungusi prie vykdomo ikiteisminio tyrimo.
Delfi paklausta, kaip nutiko, kad tyrimui vykstant nuo sausio, vagonai su trąšomis nukeliavo net iki Klaipėdos, Lietuvos muitinės atstovė L. Laurinaitytė-Grigienė teigė, kad ikiteisminiame tyrime sulaikyti kroviniai į Lietuvą buvo įvežti ir muitinės kontrolei pateikti skirtingais tyrimo laikotarpiais.
„Šių krovinių sulaikymo vieta yra išskirtinai ir betarpiškai susijusi su ikiteisminio tyrimo eiga ir aktyviosios fazės realizavimo data (t. y. kratų atlikimo data). Tyrimo metu kroviniai buvo Lietuvos muitinės priežiūroje ir į laisvąją apyvartą neišleisti. Be to, pabrėžiame, kad Lietuvos muitinė turi teisę ir galimybę muitinį tikrinimą atlikti tiek pasienyje, tiek šalies viduje“, – teigiama Lietuvos muitinės atsakyme.
„Jūsų minimas krovinys, kuris buvo užfiksuotas Klaipėdoje, yra susijęs su teisėsaugos atliekamu tyrimu. Būtent teisėsaugos institucijos savo atliekamus veiksmus geriausiai ir pakomentuotų.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovės atsakingai laikosi Lietuvos ir ES teisės aktų, sankcijų reikalavimų, atsakingų institucijų išaiškinimų, taip pat užtikrina kontrolę, ribojamųjų priemonių įgyvendinimą savo veiklos srityje bei nuolat bendradarbiauja ir savo veiksmus koordinuoja su už sankcijų kontrolę atsakingomis institucijomis“, – paklausta, kodėl krovinys iki ten nukeliavo, Delfi atsakė „LTG Cargo“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė.
Į svarstymus, kaip krovinys pateko į Lietuvą, Susisiekimo ministerija leistis taip pat nenorėjo, ministerijos atsakyme Delfi rašoma, kad ji nerenka informacijos apie konkrečių krovinių judėjimą.
Susisiekimo ministerija teigė paprašiusi „Lietuvos geležinkelių“ situacijos analizės, taip pat įvertinimo, kokios vidaus kontrolės priemonės yra taikomos įgyvendinant sankcijų kontrolę ir ką turėtume sustiprinti.
„Reaguojat į nuolatinius bandymus apeiti galiojančias tarptautines sankcijas, dar labiau stiprinama krovinių kontrolė pačioje „Lietuvos geležinkelių“ bendrovėje – atnaujintos gaunamų paraiškų ir su kroviniu susijusios informacijos teikimo ir patikros taisyklės. Taip pat stiprinamas apsikeitimas aktualia informacija tarp institucijų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems bandymams apeiti ribojimus“, – teigia ministerija.
Tyrimas dėl vilkikų – atskiras
Kad laiku reaguoti į galimus bandymus apeiti sankcijas muitininkai ne visada pajėgūs rodo Baltarusių žurnalistų paviešinta situacija. Vasario 13-osios vakarą prie Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto buvo užfiksuota, kaip po Lietuvos muitininkų patikrinimo sieną be problemų kirto baltarusišką karbamidą gabenę vilkikai.
„Baltarusijos tyrimų centrui“ pavyko nufilmuoti vilkiko vairuotoją ir jo patvirtinimą, kad jo krovinys – iš „Grodno Azoto“.
Du tokius vilkikus pasienyje sustabdžiusiems aktyvistams buvo iškviesta policija, vėliau pasirodė pasieniečiai, galiausiai atvyko muitininkai ir tik po ilgų derybų krovinius nuspręsta patikrinti papildomai.
Į organizacijos „Raboči Ruch“ rankas pateko trąšų pakrovimo aktas, kuriame teigiama, kad karbamidas buvo pakrautas „Grodno Azote“. Ši įmonė nurodoma ir karbamido kokybės sertifikate.
„Abu vilkikus muitininkai grąžino į postą papildomai patikrinti. Šiuo metu yra tikslinamos įvykio aplinkybės, Lietuvos muitinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo“, – Lietuvos muitinės atstovės L. Laurinaitės – Grigienės atsakymą apie minėtus vilkikus vasario 14 dieną savo Telegramo kanale paskelbė „Baltarusijos tyrimo centras“.
Iš jo tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad vilkikais gabenant trąšas buvo naudojamasi ta pačia schema, kaip ir traukiniais.
Kadangi sankcijos galioja ne pačiai produkcijai, o „Grodno Azotui“, dokumentuose nurodoma, kad krovinys yra įmonės „Grikom“, kurios sąsajas su „Grodno Azotu“ nesunkiai išsiaiškino baltarusių tyrėjai.
Baltarusių žurnalistai rašo, kad L. Laurinaitė-Grigienės atsakyme jiems buvo paaiškinta, jog vairuotojai dokumentuose nurodė gabenę nesankcionuotas prekes, todėl krovinys buvo įleistas į Lietuvos teritoriją.
Lietuvos muitinės atstovė spaudai Delfi patikslino, kad tyrimas dėl vilkikų – atskiras.
„Tai yra kitas ikiteisminis tyrimas, jį vykdo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai“, – teigė ji.
Painiava dėl gaunamos informacijos
Situacija su į Lietuvą atkeliaujančiomis baltarusiškomis trąšomis verčia manyti, kad Lietuvos institucijas apgauti nėra sunku. Pasinaudojant tuo, kad pačiam karbamidui sankcijų nėra, tereikia įkurti fiktyvią įmonę, kuri būtų nurodoma dokumentuose, ir trąšos važiuoja.
Tačiau nejau Lietuvos institucijos negauna pakankamai informacijos apie atvykstančių krovinių kilmę, kad galėtų tinkamai ir laiku reaguoti?
Praėjusios savaitės pradžioje rodytoje laidoje „Dėmesio centre“ muitinės vadovas D. Žvironas aiškino, kad muitininkai nemato, kur pakrautas į Lietuvą atvykstantis krovinys.
„Šios informacijos būtent, kur pakrauta Baltarusijoje, mes negalime pasakyti, nes mes tos informacijos konkrečiai dėl pakrovimo Baltarusijoje neturime“, – kalbėjo jis.
Toje pačioje laidoje „Lietuvos geležinkelių“ Verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza patvirtino, kad valstybės įmonė šią informaciją turi. Ir kai kuriais atvejais iš anksto nusprendžia, kad krovinys nebus įleistas.
„Dabar, kai mes kalbame, traukinys važiuoja iš Uzbekistano, nors mes to nesuderinome iš anksto ir nepaiso to, kad jų neįleisime į Lietuvą. Krovinys juda link mūsų su neva tos šalies trąšomis. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad tai nėra tiesa, nes (krovinys) buvo pakrautas Lydoje, tad akivaizdu, kad tai – baltarusiškos trąšos. Atvažiuos į Lietuvą, apgręšime, užkabinsim lokomotyvą, važiuos atgal“, – laidoje kalbėjo E. Kerza.
Kodėl tuomet į Lietuvą pateko Baltarusijoje pakrautas karbamidas, kai yra žinoma, jog vienintelis jo gamintojas visoje Baltarusijoje yra „Grodno Azotas“, kurio produkcijos į Europos Sąjungą įvežti negalima?
Jei „Lietuvos geležinkeliai“ turi šią informaciją, kodėl ja nesidalija su muitine?
Muitinės departamento atstovė spaudai L. Laurinaitytė-Grigienė leido suprasti, kad tokius duomenis muitinės vis dėlto gauna.
Jos teigimu, muitinė prekių tiekimo kontrolės veiksmus pradėti turi galimybę tik iš anksto gavusi informaciją apie į ES teritoriją numatomas įvežti prekes ir atvykus pačioms prekėms, kai pateikiama muitinės deklaracija.
Ji aiškino, kad iki 2022 metų spalio „Lietuvos geležinkeliai“ muitinei prekes deklaruodavo supaprastinta tvarka.
„Muitinės analitikai, vykdantys rizikos vertinimą, atitinkamai gaudavo tik ribotos apimties duomenis. Lietuvos muitinė, disponuodama nedideliu rizikos vertinimui reikalingų duomenų paketu, neturėjo galimybės nustatyti realių prekių pakrovimo vietų“, – teigiama atsakyme ir pabrėžiama, kad dabar ši problema išspręsta.
Pasak muitinės atstovės, Lietuvos muitinė ir „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė duomenų teikimo sutartį, pagal kurią nuo 2022 m. spalio mėnesio Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams suteiktos prieigos prie bendrovės dukterinės įmonės naudojamos informacinės sistemos ir jie turi galimybę rankiniu būdu nustatyti geležinkelių riedmenų ir konteinerių, gabenamų geležinkelių transportu, judėjimo maršrutą, buvimo vietą.
„Tiek muitinės, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai prekių pakrovimo vietos nustatymui bei kitų rizikų įvertinimui skiria ypatingą dėmesį“, – teigiama atsakyme Delfi.
„Lietuvos geležinkeliai“ paraišką atmeta arba patvirtina
„LTG Cargo“ atstovė K. Dzikaraitė Delfi aiškino, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėse atitikties sankcijoms įgyvendinimas ir vertinimas įdiegtas skirtinguose veiklos procesuose, kurie reguliariai audituojami ir nuolat tobulinami.
„Krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gauna paraiškas suderinti tarptautinius krovinių pervežimus. Šių paraiškų derinimo procese nagrinėjama iš klientų gauta su pervežimu susijusi informacija ir paraiška patvirtinama arba atmetama. Jei paraiška patvirtinama, klientas organizuoja krovinio pervežimą. Kroviniui atvykus į Lietuvos teritoriją įmonei ir visoms krovinių vežimą kontroliuojančioms tarnyboms (muitinei, valstybės sienos apsaugai, veterinarijai, fitosanitarijai ir t. t.) pateikiama visa su kroviniu susijusi informacija, – apie paraiškos derinimo procesą pasakojo ji.
Anot valstybės įmonės atstovės, išaiškėję verslo įmonių mėginimai apeiti sankcijų kontrolės mechanizmus ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintas trąšas „Lietuvos geležinkelių“ grupės yra vertinami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui ir nepagarba Lietuvai.
Pasak jos, įmonių grupė aktyviai kovoja su bet kokiu sukčiavimu, o sankcijų kontrolės atveju budrumas esą yra ypatingai padidintas: glaudžiai bendradarbiaujama su kitomis už sankcijų kontrolę atsakingomis institucijomis, reaguojama į nuolat kintančias aplinkybes ir sankcionuojamų subjektų elgesį.
„Vykdydami krovinių pervežimą ir įgyvendindami sankcijų priežiūros procesus, kartu su atsakingomis institucijomis pastebime, jog kuriamos schemos sankcijoms apeiti. Kartu su teisėsauga nuolatos stebime situaciją ir dirbame, kad tokios schemos būtų užkardytos – atliekamos papildomos procedūros: prašoma prekių kilmės sertifikatų, atliekamos fizinės krovinių patikros ir pan. Atrasti sankcijų apėjimo būdai nedelsiant užkardomi. Šiuo konkrečiu atveju – vasario pradžioje, vos kilus įtarimų, krovinio vežimas buvo sustabdytas“, – teigiama bendrovės atsakyme.
Daug vagonų neįleido
„LTG Cargo“ duomenimis, 2022 m. sausio – kovo mėn. iš Baltarusijos į Lietuvą karbamido trąšos nebuvo gabenamos, per likusius 2022 m. (balandžio-gruodžio mėn.) į Lietuvą buvo įvežti 463 vagonai su karbamido trąšomis. 2023 m. sausio mėn. buvo įvežti 62 vagonai su karbamido trąšomis, vasarį į Lietuvą buvo įvežti 67 vagonai su šiais kroviniais.
Įmonės vadovė Eglė Šimė trečiadienį spaudos konferencijoje pateikė duomenis, kad „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius.
Jos teigimu, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleisti 453 vagonai.
Dėl kalio trąšų – bruzdesys Europoje
Praėjusią savaitę „Radio Free Europe/Radio Liberty“ korespondentas Briuselyje Rikardas Jozwiakas interviu šio radijo Baltarusijos tarnybai teigė, kad kelios Europos šalys ėmė sutartinai kalbėti apie sankcijų panaikinimą baltarusiškoms kalio trąšoms.
Žurnalisto teigimu, už šių sankcijų panaikinimą pasisakė Portugalija, Belgija, Nyderlandai ir Prancūzija.
ES pirmadienį pranešė, kad sankcijų Baltarusijai taikymas buvo pratęstas vieniems metams.
Žurnalisto šaltinių duomenimis, Europa šiuo klausimu įsiklauso į vargingas, bet politiškai įtakingas Pietų pusrutulio valstybes, kurios teigia, kad pritrūkus kalio trąšų, kiltų bado pavojus.
Pernai kovą ES nusprendė visiškai uždrausti kalio trąšų iš Baltarusijos eksportą.
