Premjerė tikina, kad jai „pabodo klausyti apie tikrintas visų kandidatų aplinkas“ – ką kelis kartus pažymėjo VSD vadovas. Jos manymu, detalius rinkiminio laikotarpio kandidatų komandų narių sąrašus galėjo sudaryti tik atskiri rinkiminiai štabai – premjerė pažymi, kad josios štabo atveju to nebuvo.
„Aš neturiu jokių įrodymų, kad Prezidentas pats ar kažkas kitas su jo žinia prašė patikrinti jo rinkiminio štabo ir/ar rėmėjų sąrašus. Tačiau kiek pabodo klausyti apie tikrintas visų kandidatų aplinkas, nes bijau, kad į tą „aplinkų tikrinimą“ kiekvienas susiprojektuoja tai, ką pats nori, ir taip išnyksta esmė. Aplinkų tikrinimas siekiant užkardyti grėsmes valstybei daugumai žmonių atrodo normali praktika. Tik klausimas, o kas vyko/vyksta iš tikrųjų ir ar visų kandidatų atžvilgiu laikomasi to paties standarto?“, – ketvirtadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė premjerė.
Politikė pripažino, kad kampanijos metu ji bei jos kolegos keletą kartų buvo susitikę su VSD pareigūnais ir gavo įspėjimų dėl tam tikrų konkrečių asmenų bandymo prisišlieti prie kandidatės ir jos kampanijos.
Tačiau I. Šimonytė tikina negalinti įsivaizduoti, „kas būtų pajėgęs net parengti tokio detalumo narių, savanorių ar rėmėjų sąrašus, kuriuos būtų galėjusi detaliai tikrinti kokia nors trečioji šalis“. Jos teigimu, tai galėtų padaryti tik kandidato rinkimų štabas.
„Bet niekaip neįsivaizduoju, kas būtų pajėgęs net parengti tokio detalumo narių, savanorių ar rėmėjų sąrašus, kuriuos būtų galėjusi detaliai tikrinti kokia nors trečioji šalis. Išskyrus patį štabą. Kurių jis nerengė ir niekam neteikė. Juk jų negalėjo suformuoti ChatGPT? Šiandien VSD vadovas teigia (su kilniu pasufleravimu), kad gi ir aš, ir S. Skvernelis visus leidimus nuo amžių amžinųjų turėjom, tai gal ir nereikėjo ten labai mūsų tikrinti. Mūsų abiejų tai gal ir nereikėjo pertikrinti iki augintinių, bet maža ko ten į tuos savo štabus galėjom būti prisirinkę, tiesa?“, – savo socialiniame tinkle rašė ji.
„Galbūt S. Skvernelis turėjo kokią kitą patirtį (nors jo štabo vadovas dar vakar sakė, kad ne). Bet mano štabo atveju to nebuvo, tad man atrodo svarbu, kad tuo ir manipuliuojama nebūtų. Ir aš, ir žmonės, kurie man padėjo rinkimuose, turi teisę į tvirtą žinojimą, kad visų štabų atžvilgiu buvo elgiamasi 100 proc. vienodai. Pagal taisykles“, – aiškino ji.
Be to, premjerė atkreipė dėmesį ir į prezidento bei VSD vadovybės pasvarstymus, jog knygoje pasakojama istorija yra „užsakomoji žurnalistika“.
„VSD vadovas šiandien Dėmesio centre piktinosi, kas čia bus, jeigu visi vadovausis principu „man atrodo“. Išties ironiška tai pasakyti tą dieną, kai Prezidentas būtent per „man atrodo“ kvalifikavo knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ užsakomąja žurnalistika“, – rašė ji.
„Politika ir žiniasklaida yra skirtingi laukai ir blogai, kai jie suauga ir vieno lauko dalyviai bando daryti nederamą įtaką kitam. Neveltui oligarchijos trikampiui be turto būdingi šiedu. Pagarbus ištiestos rankos atstumas privalo likti demokratijos ir tikros žodžio laisvės labui“, – dėstė premjerė.
„Tarp politikos ir žiniasklaidos yra vienas bendras dalykas – ir vienoje, ir kitoje lemiamą vertę turi reputacija, kurią žmonės paprastai sukaupia per N metų nuoseklaus darbo. Todėl daugiau mažiau yra žinoma, kas žada/rašo „pasakas“ (su visa pagarba pastarosioms) ir užsakomuosius dalykus/teisės aktus be užsakymo numerio, o kas to nedaro, net jeigu kartais daro klaidų“, – akcentavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tuo metu šiandien šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
