G. Landbsergis teigė, jog rinkimuose balsavo už TS–LKD kandidatą į Vilniaus miesto merus – Valdą Benkunską.
„Priblokšiu – neabejotinai dabar visi net atsisėsite – balsavau už V. Benkunską. Manau, kad būtent tokio mero reikia Vilniui, Vilniui reikią pokyčių, Vilniui reikia mažiau cirkų ir daugiau darbų“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Paklaustas, ar pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus skandalas gali paveikti TS–LKD pasirodymą rinkimuose, G. Landsbergis teigė, jog to apklausos nerodo.
„Nematome to nei apklausose, nei nuomonėse“, – tikino jis.
TS–LKD lyderis G. Landsbergis teigė, jog svarbus indikatorius bus partijos atstovai į savivaldybių tarybas.
„Tai toks bendras įvertinimas, tai šiokia tokia indikacija gali būti ir ateinantiems Seimo rinkimams. Bet situacija stipriai skiriasi. Mano vertinimu, didysis palaikymas, bent jau tai rodė paskutiniai rinkimai, ateina iš didžiųjų miestų.
Manau, kad didelė dalis ir mūsų kampanijos buvo skirta būtent tam. Bet lygiai taip pat nepamirštame ir visų kitų savivaldybių, kuriose ar istoriškai esame turėję sėkmę, arba siekiame situaciją pakeisti“, – sakė ministras.
Pakomentavo situaciją pasienyje su Baltarusija
Paprašytas pakomentuoti situaciją dėl vilkikų pasienyje su Baltarusija, ministras G. Landsbergis tikino, jog situacija yra kintanti, ją aptarti antradienį rinksis ir atsakingos institucijos.
„Situacija yra kintanti, vakar ji šiek tiek stabilizavosi – matėme per savaitgalį kiek didesnį augimą dėl Lenkijoje uždarytų pravažiavimo punktų. Žinau, kad kolegas šiandien susitinka – iš Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų, prižiūrinčių būtent pasienį, tarsis, kaip galima daryti.
Kai kurie sprendimai, aišku, kai kurie yra priimti – dėl trečiųjų valstybių patekimo į Baltarusiją per Lietuvoje esančius pasienio kirtimo punktus. Jeigu situacija, sakykime, darytųsi labiau įtempta prie mūsų pasienio punktų, neabejotinai būtų galima ieškoti sprendimų. Ta pačia kryptimi, kuria jau einame dabar“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Landsbergis: politinės atsakomybės dėl baltarusiškų trąšų istorijos kol kas nematau
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tikina, kad dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant į Lietuvą baltarusiškas karbamido trąšas politinės atsakomybės kol kas nematąs. Pasak jo, Lietuva su sankcijomis tvarkosi ganėtinai neblogai, o institucijos tiesiog turi stiprinti savo pajėgumus.
„Tokių atvejų ateityje gali pasikartoti, tai yra nauja sritis ir Lietuvai, dėl to, kad tų sankcijų apimtis yra tokia, kokios istoriškai nėra buvusios. Mes esame valstybė, kuri yra pasienyje su abejomis sankcionuotomis valstybėmis, Baltarusija ir Rusija. Akivaizdu, kad vienu ar kitu būdu įstaigos ir privatūs asmenys nori ir gali ieškoti landų tas sankcijas apeiti. Institucijos tiesiog turi stiprinti savo pajėgumus, maksimaliai nustatyti taisykles, kokiais būdais tas sankcijas prižiūrės ir kontroliuos“, – antradienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Politinės atsakomybės kol kas jokios nematau, matant kokie skandalai vyksta kitose valstybėse, susiję su sankcijomis, mes tvarkomės tikrai ganėtinai neblogai. Visi suprantame, esame vieningi, Seime palaikymas yra ir visa kita. Man rodos tiesiog institucijos turi nešti tą naštą, kuri yra kiekvienam padalinta“, – pridūrė jis.
Politikas akcentavo, kad teisinė bazė Lietuvoje sankcijų klausimų yra neblogai sutvarkyta, tačiau ne visos su sankcijomis susijusios institucijos iki galo nori prisiimti joms skirtą atsakomybę. Anot jo, dėl prekių pervežamų per Lietuvą visus duomenis turi Muitinės departamentas ir pagrindinis klausimas yra, ar jis visa apimtimi prižiūri, kad sankcionuotos prekės nepatektų į šalį.
„Anksčiau esame turėję klausimų dėl to, kas prižiūri finansines sankcijas, kas prieina prie bankinių duomenų ir t.t., tada netgi buvo keliamas klausimas ar Užsienio reikalų ministerija turėtų būti ta institucija, kuri turi prižiūrėti bankus. Lietuvoje turime institucijas kaip Lietuvos banką, ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kurios jau tą daro. Po diskusijų ir konkrečių atvejų, man rodos, kad finansinių sankcijų sritis dabar yra tikrai neblogai padengta. Institucijos, kurios turi informaciją, prieigą prie duomenų, jos prižiūri ir kontroliuoja sankcijų įgyvendinimą“, – tvirtino konservatorių partijos lyderis.
„Dabar iškilo klausimai dėl prekių pervežamų per Lietuvą. Institucija turinti visus duomenis apie pervežamas prekes per Lietuvos teritoriją yra muitinė. Dabar klausimai iškilo būtent, ar institucija, Muitinės departamentas, visa apimtimi prižiūri tai, kas yra jų daržas, ką jie turėtų daryti. Čia yra pagrindinis klausimas“, – akcentavo jis.
Tačiau ministras vis tik mano, kad pradėti tyrimai rodo, jog į baltarusiškų trąšų istoriją muitinė žiūri rimtai, tik kyla klausimas, kodėl apie tyrimą buvo sužinota jau jam įsibėgėjus. Galiausiai politikas pabrėžia, kad iškilęs klausimas yra ne politinis, o „daugiau techninis institucinis“.
„Dabar turime Lietuvoje ne politinį klausimą, kas įveda sankcijas ir jas prižiūri, bet daugiau techninį institucinį, kad tos institucijos, kurios turi priežiūra užsiimti, jos tikrai žino, ką daro“, – sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ praeitą savaitę paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais, atlieka 2023 metų sausio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant trąšas, pagamintas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Grodno Azot“. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Atliekamo tyrimo metu sulaikyta daugiau nei 3 tūkst. tonų geležinkeliu gabentų azoto trąšų – karbamido, kurio vertė viršija 2 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos trijose Lietuvos miestuose esančiose įmonėse, kurios, kaip įtariama, galėjo dalyvauti „šešėlinėse“ schemose apeinant tarptautines sankcijas. Ikiteisminiame tyrime sulaikyti du asmenys, kurie įtariami dalyvavę padarant tiriamus nusikaltimus.
Delfi primena, kad antradienį 7 val. ryto prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės kovo 5 d. atvykti į savo rinkimų apylinkes, ne tik antradienį, bet ir kovo 1, kovo 2 dienomis nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro galės balsuoti iš anksto.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje.
Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto balsuojančių rinkėjų lauks keturiose vietose: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos per, 3), Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.
Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kviečia balsuoti savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50) ir Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje).
Kaune išankstinis balsavimas bus organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).
Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisę balsuoti turės 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai.
Lyginant su 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo 75794 rinkėjais (3 proc.), maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Panevėžyje.
VRK fiksuoja šešias savivaldybes, kuriose rinkėjų skaičius padidėjo. Tai Vilniaus miestas ir rajonas, Kauno rajonas, Klaipėdos rajonas, Palanga ir Neringa.
VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens dokumentas: Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Teisę balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų (ne ES) valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Rinkimų dieną – kovo 5–ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės. Rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą iki šių metų sausio 4 d., rinkimų apylinkes 7–20 valandomis.
