Septintokės gyvybė užgeso penktadienio rytą, ji sukniubo sporto salėje per fizinio lavinimo pamoką. Atvykę medikai bandė jai padėti, tačiau galiausiai konstatavo mirtį. Apie įvykį 10 val. 55 min. pranešta pareigūnams, jie iškart pradėjo tyrimą.
„Tyrimas pradėtas mirties priežasčiai nustatyti, todėl, kol nebus gautos ekspertų išvados, plačiau komentuoti negalime“, – paklausta apie tyrimo eigą, Delfi sakė policijos atstovė Lina Banienė.
Tauragės rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūratė Veisienė Delfi minėjo, kad sunegalavusią mergaitę iškart puolė gaivinti mokytoja.
„Mokytojai kaip tik praėjusiais metais buvo praėję pirmosios pagalbos mokymus. Mergaitę pirma gaivino mokytojai, o po to ji buvo perduota medikams, deja, išgelbėti jos nepavyko“, – kalbėjo specialistė, paminėjusi, kad greitoji pagalba atvyko labai nedelsiant ir dirbo profesionaliai.
„Didžiulė užuojauta ir šeimai, ir draugams, ir mokyklos bendruomenei“, – pažymėjo J. Veisienė.
Šveitimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Delfi nurodė, kad mergaitės tėvai nebuvo mokyklai pristatę mokinės sveikatos patikrinimo pažymos, todėl pedagogai neturėjo informacijos apie jos sveikatos būklę. Tokiu atveju vaikas laikomas visiškai sveiku ir turi būti mokomas pagal bendrą kūno kultūros programą.
Pasak J. Veisienės, vienas iš darbų – užtikrinti, kad tėvai pasirūpintų savo atžalų sveikatos pažyma ir mokytojai būtų informuoti apie vaikų sveikatos būklę.
Mokytojai – artimųjų kaltinimai
Kai kurios versijos policijoje jau atmestos, pavyzdžiui, kad prie tragedijos galėjo prisidėti alkoholis ar kiti svaigalai.
„Pareigūnų duomenimis, mergaitė nevartojo narkotinių medžiagų, pas ją įtartinų ar draudžiamų daiktų nebuvo rasta“, – minėjo L. Banienė.
Po įvykio mirusios mergaitės močiutė kaltinimų pažėrė kūno kultūros mokytojai, esą pastaroji antsvorio turinčią jos anūkę vertė bėgioti, o nuvirtus liepė keltis ir bėgti toliau, kol galiausiai ji vėl krito ir nebeatsikėlė, skelbė TV3.
Delfi susisiekė su minima mokytoja, tačiau ji kategoriškai atsisakė ką nors komentuoti, motyvavusi vykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Nuo komentarų susilaiko ir Žygaičių gimnazijos direktorė Daiva Gabietaitė.
Žygaičių seniūnė Lina Baziliauskienė perdavė, kad miestelio bendruomenę tragedija sukrėtė, bet daugiau detalių kol kas nežinoma.
Pirks defibriliatorius, rūpinsis sveikata
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos J. Veisienės, gimnazijos vadovė apie tragediją nedelsiant informavo savivaldybę, ugdymo įstaigoje pradėjo veikti krizių įveikimo komanda, pastiprinimas ir psichologai atvyko iš Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui bei šeimos gerovės centrų.
„Aš, meras, savivaldybės specialistai vykome į vietą, teiravomės, kokios pagalbos reikia. Ten jau dirbo 2 psichologai, kurie susitiko su klasės moksleiviais, mokytojais“, – kalbėjo ji.
Psichologinė pagalba visiems, kam to reikėjo, teikta visą savaitgalį, minėjo pašnekovė.
J. Veisienė sako, kad po tragedijos jau vyko ne vienas susitikimas, kurių metu ieškota sprendimų, kaip užtikrinti, jog panašūs atvejai nepasikartotų. Visuomenėje pasigirdo kritikos, kad mokykla neturėjo defibriliatoriaus – prietaiso, skirto elektros impulsais atgaivinti žmogų sutrikus širdies darbui. Savivaldybė šią kritiką išgirdo.
„Savivaldybės meras Dovydas Kaminskas iš karto sakė, kad ieškosim resursų ir visoms mokykloms pirksim defibriliatorius. Visuomenės sveikatos biuras atliks mokymus, kaip juo naudotis, nes kas iš to, jei bus daiktas, bet niekas nemokės su juo elgtis“, – žadėjo skyriaus vedėja.
Kitas žingsnis – daugiau dėmesio vaikų sveikatos patikrų pažymoms, kurias kiekvienas mokinys privalo pristatyti į ugdymo įstaigą.
„Klausimas, ar yra tikrai atidžiai į šitas pažymas pasižiūrima, ar vaikai šitas pažymas turi. Iškart iškilo ir kitas klausimas, ar iš tikrųjų tėvai visada informuoja apie įvairius rizikos faktorius, jeigu vaikas jų turi. Jeigu tėveliai neinformuoja, tada mokytojai tikrai to nežino“, – sakė ji.
Reikštos ir abejonės, ar ne per dideli krūviai vaikams tenka per fizinio lavinimo pamokas, tačiau J. Veisienė tuo abejojo.
„Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, kūno kultūros mokytojai tikrai į tai atsižvelgia, bent jau bando atsižvelgti. Jeigu vaikas negali bėgti, gal tą dieną prastai jaučiasi, tai gali paeiti, gali pasėdėt ant suoliuko. Tikrai tai stengiamasi individualizuoti ir praėjusiais metais savivaldybė negavo nei vieno nusiskundimo dėl kūno kultūros pamokų“, – pažymėjo pašnekovė.
Paklausta apie vaikų fizinę būklę, J. Veisienė minėjo, kad problema dėl sumažėjusio aktyvumo, ypač per karantiną, akivaizdi.
„Ta problema labai aiškiai matyti po koronaviruso, kai vaikai daug praleido namie ir tikrai ne visi sportavo. Ir dabar, kai reikia pradėti sportuoti, galėjo taip būti, kad jiems sudėtingiau sportuoti, nes tai nebuvo nuolatinis sistemingas fizinis krūvis organizmui. Bet noriu paminėti, kad pas mus neformalaus ugdymo būreliai yra visiškai pilni, turime didžiulę pasiūlą ir jie gausiai lankomi“, – minėjo ji.
Krūvis pamokose – ne per didelis
Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas, tyrinėjantis jaunimo fizinį aktyvumą, paklaustas apie krūvius vaikams per fizinio lavinimo pamokas, sakė, kad jis tikrai ne per didelis.
Prieš kelerius metus Lietuvoje įvesta privaloma trečioji fizinio lavinimo pamoka per savaitę, anksčiau jų buvo tik 2. Profesoriaus vertinimu, tai buvo žingsnis teisinga linkme.
„Kai buvo 2 pamokos, buvome šviesmečiais paklydę. 3 pamokos jau yra neblogai, bet aišku, galėtų būti ir 4. Visi tyrimai rodo, kad kokybiškos fizinio ugdymo pamokos ženkliai teigiamai prisideda prie nuotaikos, pajėgumo, sveikatos“, – aiškino ekspertas.
Kaip pavyzdį jis paminėjo Slovėniją, kur per savaitę yra 5 kūno kultūros pamokos – šioje šalyje vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo rezultatai vieni geriausių. Lietuvos rezultatai neseniai paskelbtoje ataskaitoje, kur vertintos 57 valstybės, neturėtų labai džiuginti, be to, pasiekimai nuolat prastėja.
„Tarptautiniame kontekste mes esame vidutiniokai, nėra taip prastai, kaip kai kuriose šalyse, bet nėra ir taip gerai kaip Skandinavijos šalyse ar Japonijoje, ar Slovėnijoje. Ten vaikų ir jaunimo fizinis pajėgumas ženkliai geresnis nei Lietuvoje“, – pasakojo A. Ameljanovas.
Paklaustas, kas tai lemia, profesorius minėjo, kad, pavyzdžiui, Suomijoje, daug investuojama į įvairias programas, kad vaikai aktyvūs būtų jau nuo ikimokyklinio amžiaus. Danijoje skiriama parama jaunimui iki 25 metų, kad jie eitų į sporto klubus, būrelius, ar užsiimtu panašia veikla.
Svarbu – kokybė
Profesorius atkreipė dėmesį, kad išties daugiau dėmesio reikia skirti komunikuojant apie sveikatos patikrinimo rezultatus fizinio lavinimo mokytojams.
„Reikia ypatingai komunikuoti dėl sveikatos, jei, pavyzdžiui, yra širdies yda, reikia į tai labai atkreipti dėmesį, mokytojas turi apie tai žinoti ir tada neskirs didelio krūvio“, – minėjo pašnekovas.
Tačiau svarbiausia – kokybiškos fizinio ugdymo pamokos. Pirmiausia už tai atsakingas mokytojas, jei jis motyvuotas, nuolat gilina savo žinias, tobulėja.
„Turime pripažinti, kad dalis pamokų kokybės priklauso nuo savivaldybės, mokyklos administracijos, vyriausybės požiūrio. Pavyzdžiui, inventorius, salių, dušų įrengimas, todėl negalime visko užkrauti ant mokytojo. Dar vienas svarbus veiksnys – tėvai. Ką matome vyresnėse klasėse, tėvams svarbiausia, kad tik išlaikytų valstybinius egzaminus, matematiką, lietuvių.
O kur sveikata? Europos parlamento rezoliucija yra aiškiai pasakiusi, kad fizinio ugdymo pamoka – vienintelis mokykloje dėstomas dalykas, tiesiogiai susijęs su sveikata. Todėl mums reikia tai puoselėti, kelti kokybę“, – svarstė profesorius.
Pasak jo, tėvams svarbu suprasti, kad jų vaikų sveikata, fizinis pajėgumas yra tiek pat svarbus kiek pažymiai lietuvių ar matematikos pamokose, nes visi tyrimai rodo, kad sportas prisideda ir prie kognityvinių gebėjimų.
„Vien 20 minučių pasivaikščiojimas pertraukos metu suaktyviną visą vaikų smegenų struktūrą, todėl jie labiau pasiruošę priimti naują informaciją nei tie, kurie 20 minučių sėdėjo. Net lėtas, lengvas fizinis aktyvumas prisideda prie gerųjų smegenų funkcijų.
O krūviai vaikams tikrai nėra per dideli, kas tos trys fizinio lavinimo pamokos per savaitę, juk Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo bent valandą kasdien“, – pažymėjo profesorius.
Pradėtas tyrimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė, kad sunkius ir mirtimi pasibaigusius atsitikimus mokykloje tiria trišalė komisija - įstaigos atstovo, nukentėjusio atstovo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovo. Tyrimui vadovauja ministerija. Mokykla jau kreipėsi į ŠMSM dėl tyrimo.
Į klausimą apie fizinius krūvius, ŠMSM nurodė, kad tai reglamentuota ministro ugdymo planuose.
„Dokumente nustatyta, kad pati mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams. Pvz., pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių gali būti sudaromos mokinių grupės, kurioms skiriamos nustatyto skaičiaus fizinio ugdymo pamokos. Mokiniai taip pat gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, tačiau pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Mokiniai taip pat gali lankyti sveikatinimo grupes ne mokykloje.
Atkreipiame dėmesį, kad visi mokiniai kartą per metus privalo pristatyti sveikatos pažymą pagal SAM įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.
Raginame tėvus atsakingai vertinti prievolę pristatyti sveikatos pažymą apie vaikus ir bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją“, - rašoma ministerijos atsakymuose.
Ministerija atsakyme minėjo, kad mirusios mergaitės tėvai sveikatos pažymos pristatę nebuvo.
„Fizinio ugdymo grupė, kurioje vaikui ar pilnamečiam mokiniui rekomenduojama dalyvauti kūno kultūros pamokose, nustatoma vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos metodinėmis rekomendacijomis „Kūno kultūra silpnesnės sveikatos moksleiviams“ .
Pagal jas mokiniai skirstomi į medicinines fizinio pajėgumo grupes. Jei tėvai nepristato sveikatos pažymos, vaikas vertinamas kaip visiškai sveikas. Gerai fiziškai pasirengę pagrindinės medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai turi mokytis pagal kūno kultūros pamokos programą“, - nurodoma atsakyme.
ŠMSM priduria, kad parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę.
„Negalima skirti pratimų, kurie gali paskatinti ligos paūmėjimą, - rašoma atsakyme. - Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūlomos kitokios veiklos, pvz., stalo žaidimai, šachmatai, veikla kompiuterių klasėje, bibliotekoje ir pan. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, visi, kas dirba su vaikais, turi būti išklausę pirmosios pagalbos suteikimo kursus ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą.“
