„Jeigu Lietuvoje yra leidžiama įkūrus du tarpininkus be jokių problemų vežti Baltarusijos trąšas ir tai yra sustabdoma tik tada, kai žurnalistai padaro tyrimą, tai įsivaizduokite, kas vyksta visur kitur pasaulyje. Čia yra labai geras pavyzdys. Jeigu sankcijos būtų tokios kaip paskelbta, t. y. jeigu pasaulis rūpintųsi, kad jos būtų iki galo įgyvendintos, tada jos veiktų žymiai greičiau“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė M. Laurinavičius.
Anot jo, jeigu kalbėtume apie mūsų partnerius Vakaruose, tai iki šiol trūksta pasiryžimo užbaigti karą taip, kaip jis turėtų būtų užbaigtas.
„Putino režimas kelias grėsmę pasauliui, Europai, Vakarams nė kiek ne mažiau, nei tą grėsmę kažkada kėlė Hitleris. Vienintelis būdas tą grėsmę pašalinti yra sunaikinti režimą ir užbaigti karą Rusijos sutriuškinimu. To pasiryžimo mes iki šiol nematome“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Vis dėlto M. Laurinavičius pripažino, kad per metus Vakarų požiūris per metus smarkiai pasikeitė.
„[Bet] jei kalbėtume apie tai, kur esame dabar, su visais pareiškimais apie ginkluotės tiekimą, su viltimi, kad bus ir naikintuvai tiekiami, jeigu vertinsime šios dienos situaciją, sakyčiau, kad, deja, po metų susitiksime vėl ir kalbėsime, kada šitas karas baigsis“, – mano jis.
Bogdanas: Rusijos ekonomika grįžta į praeitį
Apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas laidoje prognozavo, kad Rusija turi rezervų, kad galėtų karą tęsti maždaug pusantrų metų. „Jei neįvyks kokie nors įvykiai, o jie visada vyksta, atsiranda nauji veiksniai, kurie tą karą gali ir užbaigti“, – aiškino jis.
„Jeigu pasižiūrėtume į Rusijos ekonomiką, tai ji iš tikrųjų traukiasi. Žiūrint į makroekonomiką, Rusijai yra atėję labai liūdni laikai. Kai prieina iki stalo ar šaldytuvo, tai nieko dar tokio negali ir pamatyti, todėl kad yra visokių apėjimų, veža ir per Gruziją, ir per Kazachstaną, Turkiją gali vežti, visaip gali gabenti maisto produktus ir žmonėms atrodo, kad niekas kaip ir nepasikeitė. Tačiau čia yra kaip kokie išgerti nuodai – žmogus dar nežino, kad jų išgėrė, bet jie jau po truputį ėda kūną“, – kalbėjo R. Bogdanas.
Jo teigimu, Sankcijos silpnina Rusijos ekonominį ir karinį potencialą bei stumia Rusiją į praeitį. „Ji, tarkim, negali gaminti tų automobilių, kuriuos jau gamino, kadangi dalys nebetiekiamos. Kadaise buvo toks pirmas sovietinis visureigis „Niva“, į kurį paskui labai daug „Renault“ detalių pridėjo. Dabar, kai tų detalių neliko, jie gamins „Niva“ legendą – visas moderniąsias dalis išmeta, vėl grįžta prie kokių 1980 metų modelio. Visa Rusijos ekonomika grįžta į praeitį. Kai Putinas sugalvojo pasukti istoriją atgal, viskas ėmė suktis atgal“, – teigė apžvalgininkas.
Tuo metu M. Laurinavičius pastebėjo, kad reikia pripažinti, jog Rusija gana sėkmingai perkelia savo ekonomiką ant karinių bėgių. „Ekonomika ant tų karo bėgių bent jau tiek, kiek reikia karui, gali išlaikyti gerokai ilgiau negu tiek pusantrų metų“, – mano jis.
„Reikia turėti omenyje, kad tie buitiniai dalykai, nekalbant apie „Nivas“ arba dar kažką, Rusijos nepaveiks niekaip. Rusijos visuomenė tokiems dalykams yra nepaveiki“, – pabrėžė M Laurinavičius.
„Taip, kalbant apie labai ilgalaikę perspektyvą, sankcijos tikrai žlugdo Rusiją, ir, jeigu koks nors protingas žmogus Rusijoje tai vertina, tai jie ir sau įsivertina, kad dabar savo ekonomikos plėtoti neturi jokių galimybių. Bet tai niekaip nesustabdys karo“, – sakė jis.
Įvertino Putino ir Bideno kalbas
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala laidoje įvertino vasario 21-ąją pasakytas Rusijos ir JAV prezidentų pasakytas kalbas.
Pasak L. Kojalos, Vladimiras Putinas kartojo tas pačias, jau girdėtas klišes, teiginius apie supuvusius Vakarus. „Bet apie situaciją, kuri leistų kelti Rusijos pergalę jis beveik neužsiminė, kas turbūt iliustruoja, kokia dabar yra padėtis, vertinant iš Kremliaus, kaip agresoriaus, pusės“, – sakė L. Kojala.
„Iš Joe Bideno nieko naujo taip pat neišgirdome, bet turbūt galime akcentuoti tą aplinkybę, kad nėra per daug kartų pasakoma, kad JAV gins kiekvieną NATO centimetrą. Kiekvieną kartą pasakyta šita tezė yra svarbi“, – teigė RESC direktorius.
Pats faktas, kad JAV prezidentas apsilankė Kyjive ir antrą kartą per metus – Varšuvoje, pasak L. Kojalos, tikriausiai iliustruoja, jog šio prezidento užsienio politikos vienas svarbiausių prioritetų yra susietas su mūsų regionu, Ukrainos sėkme ginant savo valstybę ir su tuo, kad NATO Aljansas būtų atsparus atremti grėsmę.
„Tai pirmiausia simbolizmas, kurie nebūtinai buvo susietas su kokiais nors naujais pranešimais apie ginkluotės perdavimą ir pan., bet mes juos girdime reguliariai. J. Bidenas turi pakankamai didelę biudžeto dalį dar nepanaudotą, kurią jam skyrė Kongresas praėjusių metų pabaigoje, daugiau negu 40 mlrd. dolerių.
Turbūt Vakaruose jaučiasi noras per artimiausius kelis mėnesius sudaryti terpę Ukrainos sėkmei fronte. Tas pats britų premjeras yra minėjęs, kad per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainai teiks daugiau ginkluotės nei per metus kartu sudėjus. Tikrai yra tikimasi bent jau galimybės Ukrainai atsikovoti dalį užimtų teritorijų, vėl įgyti iniciatyvą ir galbūt pakreipti karą sau palankesne linkme po tokios, galima sakyti, stagnacijos“, – kalbėjo L. Kojala.
Iškalbingas Medvedevo pareiškimas
Apžvalgininkas R. Bogdanas laidoje išsakė nuomonę, kodėl Amerikos ginklų tiekimas Ukrainai yra labai vangus, lyginant su tuo, koks Antrojo pasaulinio karo metu buvo Didžiajai Britanijai.
„Tai, ko gero, yra susiję su baime dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Jeigu tu staiga nusmeigsi [priešą], tai tas trūkčiojantis padaras gali labai smarkiai užgauti, Bet jeigu tu jam pamažu net nejaučiant nuleisi kraują, gali tikėtis, kad lėtai ir nusistagaruos. Manyčiau, politika yra ir tokia Rusiją sekinti po truputį“, – kalbėjo R. Bogdanas.
„Kad Rusija jaučia, jog jai labai ne pyragai, galima pastebėti iš [Dmitrijaus] Medvedevo pareiškimo, gąsdinimo, kad jeigu Ukraina laimės, tai Rusija subyrės. Jis netgi prielaidą tokią daro, kad Ukraina gali laimėti. Jis nesako: mes vis tiek sutriuškinsime Ukrainą, jeigu jūs neleisite, mes šausime branduolinį ginklą. Ta baimė iš tiesų egzistuoja ir vietomis vis išlenda. Todėl Vakarų politikų darbas yra stengtis suvaldyti iš baimės galinčią kilti neadekvačią reakciją ir palikti konfliktą konvencinės ginkluotės rėmuose“, – sakė apžvalgininkas.
M. Laurinavičius savo ruožtu teigė nemanantis, kad Rusija jaučia kokią nors baimę. „Ir nemanau, kad ji kol kas turi pagrindą tą baimę jausti. Labai tikiuosi, kad tai pasikeis“, – sakė jis.
„Jeigu mes galvojame, kad jų įsitikinimas, jog Vakarai supuvę, yra tiktai poza, tai jie yra nuoširdžiai tuo įsitikinę ir labai seniai. Jie įsitikinę, kad tas „Vakarų supuvimas“, kaip jie vadina, jiems duoda milžiniška pranašumą. Jie ir toliau tikisi, kad jie gali laimėti šitą karą, jie nieko nebijo“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Tačiau tikimybė, kad Rusija ryžtųsi panaudoti branduolinį ginklą, anot jo, yra labai maža.
„Tai yra mafijinis režimas, nors jis yra labai agresyvus, bet jo savisaugos jausmas turbūt yra pagrindinis dalykas. Mes kartais galvojame, kad jie kvaili, nieko nesupranta, bet jie puikiai žino, kad branduolinio karo laimėti negali. Jie gavo visus signalus iš JAV ir kitų Europos šalių, kad jūs geriau to nepradėkite, nes taip gausite atgal, kad jums geruoju nesibaigs. Jie tą puikiai supranta, todėl praėjusios vasaros pradžioje pradėta sekinimo strategija, kai jie galutinai suprato, kad trumpo karo scenarijus jiems nepavyko“, – aiškino apžvalgininkas.
Jo teigimu, Rusijai laikantis tokios strategijos, branduolinio ginklo panaudojimas yra dar mažiau tikėtinas, nes neatitinka pačios strategijos. „Jokių ženklų, kad Rusija bent jau ruoštųsi tokiam scenarijui, nėra“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ teigė M. Laurinavičius.
