„Šitoje situacijoje mes grįšime prie to klausimo kovo 10 d. Seime ir bandysime dar sykį inicijuoti komisijos sudarymą, kuri išsiaiškintų, kas nutekino informaciją. Aišku, reikia pasakyti, kad informacijos nutekinimas ir pati pedofilijos byla yra du skirtingi dalykai. Čia, aišku, labai negražiai elgiasi Saulius Skvernelis, kuris kaltina visus į dešinę ir į kairę, kad jie neva bando ginti pedofilus – tai mūsų atžvilgiu buvo pasakyta“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

„Tai mes darysime tai, ką ir sakėme. Kad kovo 10 d, sesijai prasidėjus, yra diena, kai susirenka visa opozicija ir visa pozicija (...). Atsiranda teorinė galimybė, kad galima surinkti pakankamai balsų opozicijai, pasiekiant sprendimą dėl komisijos sudarymo, dėl tyrimo, kas nuteko informaciją apie pedofilijos bylą“, – akcentavo jis.

Politikas atkreipia dėmesį, kad balsuojant dėl laikinosios komisijos sudarymo siekis yra surinkti vienu balsu daugiau nei turės pozicija. Visgi R. Karbauskis nuogąstauja, kad šios komisijos sudarymo nepalaikys S. Skvernelis.

„Dabar jau abejoju, nes bus kovo 5 d. praėjus, rinkimai bus pasibaigę ir aš dėl Sauliaus Skvernelio ir socialdemokratų nebūčiau toks tikras“, – sakė jis.

R. Karbauskis įsitikinęs, kad ir S. Skvernelio pasisakymai dėl apkaltos Seimo pirmininkei tėra tuščios kalbos.

„Aš į tai reaguoju lygiai taip pat, kai S. Skvernelis aiškino apie neeilinę sesiją – paprasčiausiai šnekėjimas dėl šnekėjimo. Pats S. Skvernelis užtikrins, kad nebus pakankamo skaičiaus balsų interpeliacijai įvykti. Nei viena interpeliacija Seime neįvyks tol, kol opozicija nenorės kažko interpeliuoti ir kol neatsiras bent keli balsai daugumoje, kurie palaikytų tą interpeliaciją“, – pabrėžė jis.
„Kartu su G. Landsbergiu (S. Skvernelis – ELTA) kartu sprendė G. Landsbergio senelio kaip valstybės vadovo pripažinimo klausimą ir po to paskelbė, kad dabar bus interpeliacija G. Landsbergiui.

Tai juokinga, aišku, kai tu tą pačią dieną vos ne pareiški, kad interpeliuosi anūką, o prieš tai padarai senelį valstybės vadovu. Tai lygiai taip pat ir šioje situacijoje šneka dėl to, kad pašnekėti, kad apie tai parašytų“, – pridūrė jis.

Taigi, pasak R. Karbauskio, „valstiečiai“ apkaltą Seimo pirmininkei palaikytų tuo atveju, jei laikinoji tyrimo komisija nustatytų, kad V. Čmilytė-Nielsen prisidėjo prie informacijos apie pedofilijos bylą nutekinimo.

„Jeigu būtų tyrime nustatyta, kad Seimo pirmininkė prisidėjo prie nutekinimo informacijos dėl pedofilijos bylos, aišku, be jokios abejonės, mes būtume pirmieji, kurie pasirašytume dėl interpeliacijos. Bet šiandieną tokios informacijos nėra ir mes tuščiais pareiškimais nesimėtome“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)